AMERIKONIŠKAS RAUDONAS KRYŽIUS SUTRUMPINTAS RANKVEDIS APIE PIRMĄJĄ PAGELBA MM M . M.. IŠLEIDIMAS SKIRIAMAS PRIE IŠ DIRBYSTES AMERIKONIŠKAS RAUDONAS KRYŽIUS SUTRUMPINTAS RANKVEDIS APIE PIRMĄJĄ PAGELBA t c c e IŠLEIDIMAS SKIRIAMAS PRIE ISDIRBYSTES LYNCH IR SHIELDS AMERIKONIŠKAS RAUDONAS KRYŽIUS. SUTRUMPINTAS RANKVEDIS APIE PIRMĄJĄ PAGELBA c t c c IŠLEIDIMAS SKIRIAMAS PRIE IŠDIRBYSTES PARAŠE MAJORAS CHARLES LYNCH NARYS MEDI K ALIS K O SKYRIAUS SUV. VALSTIJŲ K ARIUMENEJ IR M. J. SHIELDS PIRMAS LIAUTENENTAS IR NARYS M EDI K A LIS KO ATSARGOS SKYRIAUS SUV. VALSTIJŲ KARIUMENEJ PARENGTA IR UŽTVIRTINTA AMERIKONIŠKO RAUDONOJO KRYŽIAUS SU 49 PAVEIKSLĖLIAIS PHILADELPHIA P. BLAKISTON’S SON & CO. 1012 WALNUT STREET 1912 Copyright, 1912, by P. Blakiston’s Son aSi Co. Perspausti užginta. Press op The New era Printins Companv Lancaster. Pa. PAVESTA DARBININKU ARMIJAI SUVIENYTOSE AMERIKOS VALSTIJOSE PRAKALBA. Žinojimas tūlų faktų yra neatbūtinai . reikalingas visiems pirmos" pagelbos mokiniams. Tokie faktai randasi kiekvienam leidime šios knygelės. Kiekvienas leidimas skiriasi, todėl, nuo vėlesnių leidimų. Kitais žodžiais, kiekvienam leidime patal- pinti faktai tik liečianti tą dalį žmonių, kuriems tas išleidimas skiriamas. Šis leidimas skiriamas Išdirbystei, taigi darbininkui, dirbančiam išdirbystės apygardoje. Ši knygelė išeis šiose kalbose: lenkiškoj, lietuviškoj, itališkoj ir teipgi angliškoj, teip, kad ja galėtų naudotis diduma kalnakasių. Tikimosi, kad pasirodymas šios knygelės atras priėmimą, tečiaus imant Į atydą kad ji gali pasiekti didžiausią galimą skaitlių ypatų, kainą jos numažinta ant kiek tik yra galima. Kadangi autorių patirimai pirmoje pagelboje pasididino ir viens iš jų dabar visą laiką dirba tarp kalnakasių po priežiūra Amerikoniško Raudono Kryžiaus, o kitas departmente tos organizacijos—su jos dideliu išsišakojimu veik visose Suvienytos Valstijose—tad jie labiau ir labiau persitikrina apie mielaširdystę ir geradėjystę, paeinančią nuo tokių instrukcijų. Negi jie rado sunkumą jų patirimams mokyme pirmosios pagelbos. Viskas kas reikalinga tai nuoširdus mokinimas ir praktiški instrukcijų kursai. Pirmutinj reikia atlikti mokiniui. Xikimosi, kad antrą atliks ši knygelė, teip toli, kiek reikia. Nėra tai ganėtina vien skaityti knygelę, kaip nebūk, mokinys privalo pats aktyviškai praktikuoti pirmąją pagelbą ant draugo, kurs nuduotai esti neva sužeistas ir kuomet galima, geistina, kad tą darytų prie- žiūroje atsakančio mokytojaus. VII VIII PRAKALBA. Įvairiuose pirmos pagelbos dalykuose viens iš autorių priduoda didžiausią svarbą perspėjimams, kas yra ir šioje knygelėje. Juk perspėjimas yra geresnis nė kad gydymas žaizdos arba ligos. Tikimos!, kad, jei nieko daugiau nebus galima iš šios knygelės išsimokti, tai bent tas, kad skaitytoją prives prie paprasto apsi- saugojimo, jei jau ne savęs, tai bent to, kas yra jam brangu. Abu autoriai šios mažos knygelės yra išleidę y vairių rankvedžių apie pirmąją pagelbą sužeistam ir iš tų medega laisvai privesta čionai, viskas kas tik matėsi reikalinga ir naudinga. Faktiškai gi, daug dalykų kuriuos randama čia, galima teip pat rasti Ameriko- niško Tautiško Raudonojo Kryžiaus išleistam Rankvedyj apie Pirmąją Pagelbą ir Palengvinimo Koliumnas. ĮTALPA. SKYRIUS I. Sudėjimas ir mechanizmas kūno. Kūnas; Kaulai; Sąnariai; Raumens; Cirkuliacija; Kvėpavimo sistema; Žlebčiojimo sistema; Nervų sistema; Ypatingos pajautos; Oda 1-19 SKYRIUS II. Pirmos pagelbos reikmenos. Raišteliai; Kompresai; Plėstras; Kolodijus ir tam panaši medega; Skeveldos; Veržtuvai; Karštis ir šaltis; Paakstinimai; Emetika 20-46 SKYRIUS III. Svarbiausi nurodymai suteikimui Pirmos Pac.elbos. Sukrėtimas 47_51 SKYRIUS IV. Sužeidimai kuomet nepraduria odą. Užgavimai; Išsisukimai; Niksterėjimai; Išnarinimai ir nulaužymai • 52-74 SKYRIUS V. Sužeidimai kuomet praduria odą. Žaizdos ir kraujabėgis; Vidurinis kraujabėgis; Krau- jabėgis iš nosies; Pilvo žaizdos; Žaizdos kuriose lieka pašinai 75~93 IX X ĮTALPA. SKYRIUS VI Sužeidimai nuo veikmes karščio, šalčio ir elektros. Apdegimmai ir apšutinimai, apimanti apdeginimus nuo elektros; Nušalimas 94-100 SKYRIUS VII. BESĄMONE, DALIMIS IR PILNAI, IR UŽSINUODIJ1MAS. Sukrėtimas; Elektriškas sukrėtimas; Apsilpimas; Užsi- nuodijimas nuo alkaholiaus; Apoplekcija ir su- žeidimas smegenų; Saulės užgavimas ir Peršilimas. 101-120 SKYRIUS VIII. Kaip reikia nešti sužeistą 121-138 SKYRIUS IX. Nelaimes išdirbysteje. Sužeidimai ant geležkelio; Sužeidimai kasyklose; Sužei- dimai pakrikuose ir dirbtuvėse; Sužeidimai nuo elektriškų aparatų; Patrūkimas ir kuila I39~I56 SKYRIUS X. Organizacija Pirmos Pagelbos instrukcijų. Klesos; Bendrijos; -Instrukcijų kursai; Ginčai ir Raudonojo Kryžiaus Pirmos Pagelbos egzaminai ir paliudijimai 157— ĮŽANGA. Statistika sulig nelaimingų atsitikimų industrijoje (isdirb- ystėje) Suvienytų Valstijų nėra pilna nei tobula, vis-gi, abelnai imant, nurodo, kad apie 500,000 žmonių kas metas užmušama ar sužeidžiama. Tatai, visai jau nežiūrint to, ką asmeniškai praranda šeimynos ir draugai, kiekvieno jų metinį uždarbį rokuo jant po $500.00, išeina abelnas nuostolis visuomenei $250,000,000. Kad pavojus būti ištiktam nelaimingų atsitikimų yra visatinai pripažintas, kaipo didelis, parodo jau ir tas apsireiš- kimas, jog 1908 metuose išmokėta apsaugos kompanijoms $22,392,072, kaipo premija už apsaugojimą gyvasties. Skaitlius mirtinų atsitikimų ant geležkelių bėgyje pastarųjų dvidešimties metų, nuo 1888 iki 1907 metų, siekė 153,366. Visas skaitlius žuvusių tame laiko protarpyje žymiai perviršija skaitlių žuvusiųjų Federališkoje Armijoje laike Civiliškosios karės. Sustatę tas skaitlines į tam tikrą lentelę, męs aiškiai tą skirtumą paregėsime: Nuo 1888 iki 1907 metų ant Geležkelių: Užmuštų 153,366 Sužeistų 1,042,486. Nuo 1861 iki 1865 metų Federališkoje Armijoje: Užmuštų 110,070 Sužeistų 275,175. Iš Vokietijos statistikos sulig to dalyko, kuri yra parinkta labai rūpestingai, pasirodo, kad didžiausias skaitlius nelaimingų atsitikimų industrijoje, 57.95 procentai, paeina nuo apsileidimo darbdavių ir darbininkų, gi 42.05 procentai, mažesnė dalis, yra tai pasekmė neišvengtinų paties darbo aplinkybių. XI XII ĮŽANGA. Aprokuojama yra, kad šioje šalyje 66 procentai visų atsiti- kimų paeina nuo apsileidimo šiame atvejyje pačių darbininkų ar darbdavių, ir 34 procentai yra skiriami neišvengtinoms darbo sąlygoms. Nėra reikalo prirodinėti, kad būtinai reikia susipažinti su tuo, kaip apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų. Ir ar yra kas sunkaus tame, kad prirodyti, jog susipažinimas su pirmutine pagelba nelaiminguose atsitikimuose yra būtinas daigtas. Kaikuriose Pennsylvanijos anglekasyklose gerai ir visatinai yra supažindi- nami anglekasiai su pirmutine pagelba nelaimei ištikus. Tai tik vienai instrukcijai pasidėkavojant, pašelpos ligose ir posmer- tinės susimažina ant 50 procentų, arba ant pusės. Reikia patė- myti, jog jau žinoma yra, kad, jei darbininkai susipažina su pirmutine pagelba, tai jų proga išsisaugoti nuo nelaimių yra dvigubai didesnė. Visai aiškiu dalyku atrodo tai, kas pasakyta, jog yra tūkstančiai žmonių mūsų industrijoje, kurie tampa sužeistais, didelė jų dalis gali išsisaugoti pažaidos per lavinimąsi atvdžioje, ir, jei yra įgytas apsipažinimas apie pirmutinę pagelbą, skaitlius mirčių ir pažaidų susimažins. Visados atmink, kad iš atydaus gydymo pirmuose keliuose momentuose gali spręsti apie tai, ar gydomasis išliks gyvas, ar turės mirti; vienok, iš antros pusės, ir nemanyk, kad galėsi parūpinti tokį gydymo būdą, kokį gali duoti tiktai patyręs gydytojas, ir nepamiršk šaukties daktaro, kuomet tai yra rei- kalinga. Teipo-gi atmink, jog apsipažinimas su pirmąja pagelba yra tame, kad reikia išmokti, kas nėra darytina ir kas yra dary- tina, prigulmingai nuo atsitikimo. AMERIKONIŠKO RAUDONOJO KRYŽIAUS PIRMOSIOS PAGELBOS RANKVEDIS. IŠDIRBYSTEI IŠLEIDIMAS. SKYRIUS I. SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS ŽMOGAUS KŪNO. Darbininkas, turintis sutaisyti savo mašiną, ant kurios dirba, privalo atsakančiai žinoti jos sudėjimą ir kaip ji veikia. Tai yra pažintis, kokią chirurgas privalo turėti apie žmogaus kūną. Bet pastarasis yra toks painus mechanizmas, kad reikalauja mėnesių ir metų laiko jo pažinimui. Ant laimės nėra reikalinga tyrinėtojui pirmos pagelbos perdaug gilintis j šiuos dalykus. Jo pasistengimas suteikti sergančiam pagelbą užsilaiko stropiame gydyme. Norint suteikti ligoniui pagelbą, reikia nors truputį pažinti žmogaus kūno sudėjimą ir mechaniką, arba, trumpiau sakant, žinoti anatomiją ir fyziologiją. Šitame perskyrime randasi faktai dviejų dalykų, kurie yra reikalingi žinoti pirmosios pagelbos studijuotojui. Vienok palyginamai ir taip paprastą anatomiją negalima išmokti iš vienų knygų. Apart to, kas yra čia pasakyta, dar reikia rūpes- tingo studijavimo skeletono ir išvaizdos jo svarbesnių kaulų, teipogi savo ar kieno kito kūno. Teip, kad stovis ir ryšys svar- besnių sudėjimų aiškiai atsipieštų jo mintyje. 2 SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. KŪNAS, Kūnas yra sudėtas iš dviejų dalių: kietos ir minkštos. Kieta kūno dalis yra tai kaulai; raumens gi ir viduriniai organai, kaip tai: širdis, plaučiai, kepenjs ir tt., sudeda minkštą kūno dalj. KAULAI. Kaulai yra kieti ir tvirtus ir surinkti į vieną krūvą padaro Skeletoną. Skeletonas— Sutaiso kūnui stiprų ir nelankų rėmą. Prilaiko ir saugoja minkštas kūno dalis. Apsaugoja svarbias kūno dalis nuo sužeidimo. Duoda priekabą raumenims. Sudaro sąnarius, taip, kad kūnas gali judėti. Skeletonas susideda iš trijų dalių: 1. Galva, susideda iš galvos kiaušo, arba kaulines dėžės, kurioje randasi smegenįs; ir veido su akimis, ausimis, nosia ir burna. Galvos judantis kaulas yra tik vienas: tai apatinis žandas. 2. Liemuo, kuris dalinasi i dvi dalis raumenų pertvara, vadinama diafragma. Viršutinė dalis yra tai krūtinė, kuri užlaiko koserę arba gerklę, plaučius, širdį ir keletą didelių kraujo indų. Žemesnėji dalis yra tai strėnos, kur randasi pilvas, kepenjs, inkstai, pūslė, žarnos ir kiti organai. Liemuo yra sudėtas iš keliolikos kaulų, kurie yra žingeidus pirmos pagelbos studijavimui. Nugaros koliumna, stiprus piliorius iš kelių sąnarių, yra padarytas iš žinomo skaičiaus kaulų, vadinamų nugarkauliais; tarp nugarkaulių randasi minkšta medžiaga-kremzlė. Žemutinis KAULAI. 3 Pav. 1.—Skeletonas. (Ilulden.) 4 SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. nugaros galas užsibaigia tarpe pasturgalio kaulų. Nugaros ko- liumna prilaiko galvą ir šonkaulius ir pati laikosi ant strėntaurės. Šonkauliai, skaičiuje 12, sudaro didžiausią dalį krutinės sienų. Visi šonkauliai yra prikabinti iš užpakalio prie nugaros kolium- nos; iš abiejų pusių yra po du trumpesniu šonkauliu, kurie nėra prie nieko prikabinti iš priešai. Kiti po 10 šonkaulių iš abiejų pusių yra prijungti prie Krūtinės kaulo. Krūtines kaulas arba krūtinkaulis yra plokščias, durklo pavidalo kaulas, kuris sudaro prišakį krūtinės. Viršuj jis susinarina su kaklo kaulais ir sulyg reikalo paremtas iš abiejų šonų. Strėntaurė yra tai platus, tvirtas kaulinis kanalas, susidedąs iš strėnų kaulų iš priešais ir šonų, ir iš dalies iš užpakalio, kur jis užsibaigia stiburkaulyje. Jis prilaiko visą liemenį ir sudaro sunarinimus su žemesniais sąnariais. 3. Kraštutiniai sąnariai, apimanti dvi augštesni ir dvi žemesni kūno dali.—Kiekviens augštesniųjų sąnarių susideda iš mentės arba peties plokščio kaulo; petkaulis arba kaklo kaulas yra tai ilgas kaulas, tilpęs horizontališkai skersai viršutinės krūtinės dalies, augščiau pirmo šonkaulio; petkaulio, arba augštutinio rankos kaulo; prišakinės šeivas ir alkūnkaulio, dviejų kaulų nuo alkūnės iki plaštakos; ir delno, kuris turi 8 mažus iškrypusius kaulus ryšelyje, penkis kaulus pačiame delne ir 14 kaulų, kurie sudaro pirštus. Kiekvienas žemutinių sąnarių susideda iš šlaunikaulio, kelio ropės, storojo ir plonojo blauzdkaulių ir pėdos. Pėda susideda iš kulšies kaulų su septyniais iškrypusiais kaulais, kurie sudaro kulnį ir dalį pėdos, 5 kaulų sudarančių vidurį pėdos ir 14 kaulų sudarančių pirštus. Vyriausias svarbumas, kurį kaulai turi dėl pirmos pagelbos studijuotojo yra tas, kad kaulai gali būti sugadinti arba sulaužyti, kas labai tankiai atsitinka. (Žiūrėk Sulaužymus, pusi. 61.) SĄNARIAI. 5 SĄNARIAI. Kur du arba keli kaulai sueina j krūvą, padaro sąnarj arba sunarinimą. Galai kaulų, sudarančių sąnarius, yra apdengti minkšta medžiaga, vadinama kremzle, taip kad jie gali judintis be trynimosi viens su kitu. Nariai yra aklai uždaryti lankioje dėžėje, krepšelyje, kuris užlaiko aliejinį skystimą. Šis skystimas patepa narius, lyginai kaip aliejus mašiną. Susinarinimo kaulus laiko stiprus valaknuoti ryšiai. Svarbiausi mokinimuisi sąnariai yra tai klubai ir pečiai, kurie tai daugiausiai judinasi į visas puses; teipogi alkūnės, kelies ir kulšies sąnariai. Šitie sąnariai judinasi tik pirmyn ir užpakalin. Studijuotojui teipogi yra labai svarbu žinoti apie sąnarius, nes tankiai pasitaiko, kad jie iššoka iš savo vietos. (Žiūrėk Išsuki- mas, pusi 55.) RAUMENS. Raumens yra tai šaltinis kaulų judinimosi per susinarinimus. Raumens arba mėsos užima dvi penktas žmogaus kūno sunkumo dalis. Jie susideda iš gyslelių, kurios pagal reikalą gali išsitiesti ir susitraukti, nuo ko ir yra galimas kūno judėjimas. Pavyzdin, vienas raumens galas yra prikabintas prie augštes- niosios rankos dalies, antras prie žemutin s rankos dalies. Kada męs ranką ištiesiam, prišakinis raumuo išsitiesia, o užpakalinis susitraukia; ranką gi sulenkiant atpenč, prišakinis susitraukia, o užpakalinis išsitiesia. Raumens yra prikabinti prie kaulų gjslomis arba gįslėtais raumenais. Šitie pastarieji yra labai stiprus ir valaknuoti. Jie labai aiškiai matosi rankų ryšeliuose. Raumens yra dvejopos rųšies: Liuosnoriai, kuriuos męs galime valdyti pagal savo norą, kaip tai: kojos, rankos ir tt., ir neliuosnoriai, kurie juda prieš mūsų norą, kaip tai: širdis. Per tokj gudrų gamtos surėdymą daugelis veikmių atsilieka be atkreipimo mažiausios atydos iš mūsų pusės. 6 SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. Pav. 2.—Raumens. (Brubaker.) CIRKULIACIJA KRAUJO. 7 Liuosnoriai raumens yra labiausiai žingeidus delei perlūžimų ir išsinarinimų. (Žiūrėk Perlūžimai ir Išsinarinimai, pusi 52-61.) CIRKULIACIJA. Širdis.—Dėlei to, kad kraujas pasiektų visas kūno dalis, reikalinga yra jiega, kuri jį varytų. Tą veikmę atlieka širdis, kuri yra ne centras jausmų, bet labai sumaniai išgalvota pum- puojanti mašina. Širdis yra dydžio kaip geras kumštis; ji randasi krūtinėj tarp plaučių. Yra tai kiauras raumenų organas, kuris yra įtaisytas teip, kad kraujo atgal nebeleidžia, bet vis jį varo pirmyn. Širdies plakimas, kurį męs jaučiame savo krūtinėj, per kurį ji pasidaro mažesnė ir visą kraują iš savęs išvaro į visas kūno dalis. Po susitraukimui širdis vėla pasididina, atsidaro jos dangtis ir ji prisipila krauju. Potam ji vėla susitraukia ir kraują iš savęs išvaro pirmyn; teip ji daro tol, kol žmogus gyvena. Apskritai imant širdis plaka 72 syk į minutą. Pakol širdis pumpuoja,kaip buvo minėta aukščiau, ji pumpuoja dvigubai, kadangi ji yra padalyta muskuline pertvara į dvi dalis. Kairėji širdies dalis, arba kairėji pumpa, kraują varo per visą žmogaus kūną, tiesėji gi dalis plaučių varo kraują tik per vienus plaučius. Kraujo indai.—Eilė uždengtų triūbukių arba kraujo indų, kaip juos paprastai vadinama, užlaiko cirkuliuojantį kraują. Jos dalinasi į tris skyrius: 1, Arterijos; 2, Kapiliariškieji sūdy- nėliai ir 3, Venos. 1. Arterijos.—Iš kairiojo širdies šono išeina didžiausioji vi- same kūne arterija-Aorta. Tai yra gana stipri triubukė, storio kaip vyro nykštys. Išėjus iš širdies ji tuojaus išsidalina į šakas, tos šakos išeina dar į mažesnes šakutes ir tt., kurios tai 8 SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. pasiekia visas žmogaus kūno dalis. Teipogi reikia patėmyti, kad tos mažiausios arterijos šakelės liuosai vienijasi pačios tarp savęs. Tokiu budu kraujas, išėjęs iš širdies j aortą, išsinešioja po visą žmogaus kūną. Nuo šitokio kraujo bangavimo paeina pulsas, kuris geriausiai yra užčiuopiamas per rankos ryšelį, bet teipogi ir kitose vietose, kur arterija yra paviršiuj kūno. Naturališkai, perplovus arteriją kraujo sriovė nebus nuolatinė, bet tarpais. Arterijų sienos, ypač didžiųjų, išsiskiria, kada būna padalytos. Kaipo kraujo bėgis arterijose yra nuo širdies į galvą ir visas kitas kūno dalis, jeigu perplauti arteriją, sustabdymui kraujo tekėjimo, reikia suspausti arteriją šone širdies arba prieš vietą perpiovimo. Teipogi yra reikalinga suspausti arteriją kaip galima arčiau širdies, kad sustabdyti kraujo tekėjimą. Dėlto kad arterijos šakos sueina viena su kita ir jeigu spaudimas yra padarytas augščiau kraujo tekėjimo vietos, kraujas dar gali ateiti iš kitų arterijų, užtaigi yra reikaliga suspausti arteriją iš abiejų šonų perpiovimo. Kadangi ne visose kūno dalyse arterijos guli paviršium; taipogi, kad reikia mokėti surasti vietą, kur būtų galima arteriją prispausti prie kaulo; pirmutinės pagelbos studijuotojui yra būtinai reikalinga žinoti arterijų padėjimas, teipogi vietos, kur jos geriaus gali būti suveržtos. Aorta turi tris dideles šakas, kurios yra labai interesingos pir- mos pagelbos studijuotojui, ir kuriąs jis būtinai privalo žinoti. Per vieną jų, Carotidą, kraujas pasiekia kaklą ir galvą; per antrą, Subclavian, kraujas eina į visas kitas augštesnes kūno dalis, o per trečiąją, Femoral, kraujas išsisklaido po visas žemesnes kūno dalis. Sekanti toblyčia duoda aiškesnį supratimą apie tas arterijas ir jų šakas. CIRKULIACIJA KRAUJO. 9 Arterija. Kelias. Vieta, kurioje reikia spausti. Carotida Facial (šaka carotidos) Temporal (carotidos šaka). Nuo augštutines brau- nos krūtines kaulo į kertę žandkaulių. Skersai perdem apa- tinio žandkaulio iš pažemių augštyn. Augštyn į priešais apie pusę colio nuo ausies Giliai. Žemyn į užpak- alį, apie colį nuo go- murio. Ant veido, apie colį į priešais nuo kampo apatinio žandkaulio. Ant kaukuoles, augščiau ausies, truputį į prie- šakį. Subclavian Skersai vidurį pirmojo šonkaulio iki alkū- nei. Giliai. Žemyn į užpa- kalį ties viduriu kaklo kaulų ant pirmojo grobo. Petys prieg tam turi būti nuleistas žemyn. Brachial (šaka sub- Išilgai augštutiniojo Prie peties kaulo, ape- clavian šakos). rankos dalies rau- mens, beveik toje pačioje vietoje, kaip eina viršutinėji ži- pono siūle. mus sauja ranką ir traukiant nykštį į lauko pusę. Arba ant alkūnes, apvynio- jus stipriai audiniu ranką per sulenkimą ir stengentis kiek ga- lint ją prilenkti. Augštutiniai sąnariai. Žemutinieji sąnariai. Femoral Žemyn nuo strentaures iki kelių, linija iš vidures strentaures į prišakį, iki viduriui kelies. Prie šlaunikaulio, aug- štai iš vid us, apie tris colius nuo viršaus šlaunikaulio. Popliteal (femoral’iaus Žemyn, beveik per Per kojos sulenkimą ke- užbai a). patį kelies narį. lyje, taip-pat kaip ap- rašyta apie alkūnę. 10 SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. Pa v. 3.—Arterijos ir spaudimo vietos. CIRKULIACIJA KRAUJO. 11 Arterijų tekėjimas yra daug svarbesnis, nei kitokis tekėjimas, nes ją perplovus, kraujas labai smarkiai veržiasi lauk, kadangi jis yra varomas kartas nuo karto susitraukiančios širdies. Kraujas, kuris randasi arterijose yra labai šviesus, kadangi jis dar nenustojąs yra savo charakteriško raudonumo nuo kraujo, kuris randasi plaučiuose. 2. Kapiliariškieji sūdynėliai.—Arterijos, eidamos tolyn ir tolyn nuo širdies, darosi vis mažesnės, antgalo jos pavirsta į ma- žutėlius indelius, kurie iš lotyniško vadinasi kapiliariškieji sū- dynėliai. Jie yra plačiai išsiskyrstę po paviršium odos ir priduoda jai raudoną išvaizdą. Kada męs kuomi paspaudžiam odą, ji pasidaro išbalusi; tai reiškia, kad męs spauzdami išvarėme iš tų sūdynėlių kraują. Kapiliariškuose sūdynėliuose pulsas arba vilnįs, paeinančios nuo širdies tvaksėjimo, visai yra neužjau- čiami. Kapiliariškieji sūdynėliai taip plačiai randasi išsikeroję mūsų kūne, kad kur tik męs neprapiausime ar pradursime odą, juos visur atrasime ir tuoj iš jų pradės tekėti kraujas. Vienok kraujo tekėjimas iš jų išskiriant tik nėkuriuos didesniuosius, nėra pavojingas. Dėlei jų tokio didelio skaičiaus, norint užstabdyt kraujo tekėjimą, reikia užspausti ant pačio įpiovimo vietos. Kraujas kapiliariškuose sūdynėliuose yra daug tamsesnis, negu arterijose. 3. Venos.—Kraujo sūdynėliai, per kuriuos jis grįžta iš visų kūno dalių atgal prie širdies, vadinasi venomis. Jos gali būti lengvai patėmytos, kaipo mėlynos gįslos po oda. Kapiliariškieji sūdynėliai padaro mažas venas, šitie susilieję j krūvą, padaro didesnes venas ir tt., antgalo pasidaro visai didelės venos, kurios įsilieja į tiesijį šoną širdies. Didžiausia vena yra ta, kuri randasi kakle. Tarp kraujo tekėjimo iš įpiautų arterijų ir venų yra tas skirtumas, kad iš venų kraujas teka lygia sriovele, tuomi SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. 12 tarpu kaip iš arterijų jis yra tarpiškas. Venose kraujas yra tamsiai-raudono dažo, kadangi jo oxygenas dingsta kraujui pereinant per kapiliariškuosius sūdynėlius. Kraujo tekėjimas iš venų nėra toks pavojingas, kaip iš arterijų, nes dikčiai kraujo gali nubėgti tik iš didelės venos. Kadangi per venas kraujas teka iš visų kūno dalių linkui širdies, tat norint sustabdyti kraujo tekėjimą iš įpiautos venos reikia suspausti tolesnįjį nuo širdies šoną, arba pačią įpiovimo vietą. Kraujas.—Kraujas yra tai tokis skystimas, kuris užlaiko savyje maistą, oxygeną ir šilumą maitinimui ir šildymui visų kūno dalių, iš kurių jis teipogi išvalo sunaudotą ir nereikalinga medžiagą. Šitoks procesas atsilieka pa tol, pakol žmogus gyvena. Kraujo ypatybė yra ta, kad jis gali sutirštėti arba sukrekėti, kas yra labai svarbu žinoti pirmutinės pamelbos studijuotojui. Pakol kraujas teka gjslose, jis yra skystas, bet išsiliejus ant paviršiaus kūno, jis tuoj sutirštėja, kas ir prilaiko kraują nuo tolesnio tekėjimo. Čionai tai matosi puikus gamtos surėdymas, nes jeigu kraujas neturėtų tos ypatybės, sykį prasimušęs, visas ištekėtų iš žmogaus kūno. Kiekybė kraujo ištekėjimo apsiskaito pagal didumą įpjovimo, taip lygiai kaip vanduo, tekantis per triubukę. Nors labai retai, bet atsiranda žmonių, kurių kraujas netirštėja. Tokie žmonės yra vadinami “krauja-tekiai,” o angliškai “bleeders.” Jiems sykį prasimušęs nuo įpiovimo ar danties ištraukimo kraujas išteka iki paskutiniam lašui, paskui ką seka mirtis. Dėlei to, kad reikia žinoti, ką daryti sustabdymui kraujo tekėjimo, reikia teipgi žinoti, kokie yra reikalingi kraujo sutir- štėjimui padėjimai. Pirmučiausia ir labiausia kraujo sutirštė- jimui yra reikalingas visiškas atilsis. Nuolatos bejudinant pažeistą sąnarį, kraujo tekėjimas nesustos niekados. Liuosas oro prie žaizdos priėjimas teipogi dapadeda kraujui sutirštėti. KVĖPAVIMO SISTEMA. 13 Sutirštėjimą dar greičiau galima paskubinti su pašaline, turinčia ypatybę sukrekinti, medžiaga. Tam tikslui yra geriausiai žaizdą užlipinti plona gaza. Uždėjimas žaizdos vortinkliais yra teipogi geras daiktas, nes apsaugoja žaizdą nuo žemių. Artesniam šių dalykų pažinimui žiūrėk Kraujapludystė, pusi 81-90. KVĖPAVIMO SISTEMA. Kvėpavimo sistema susideda iš nosies, burnos, kvėpavimo gerklės ir plaučių. Siti visi kvėpavimo organai, išskyrus plau- čius, tarnauja tik dėl perėjimo oro iki plaučių ir atgal. Taigi užtvenkus oro daėjimą link plaučių, žmogus turi mirti. Viršutinėj gerklės dalyj randasi koserė, arba, kaip męs papras- tai vadiname, Adomo obuolys. Kvėpavimo gerklė randasi iš priešais, o valgomoji randasi užpakalyj jos; tatgi valgis, prieš pasieksiant valgio gerklę, turi pereiti per viršų koserės, ir jei pastaroji nebūtų pridengta tam tikru dengtuku, valgis papultų Į ją. Tas dengtukas yra iš raumenų ir vadinasi gomurio vokas; jis iandasi ant viršaus koserės, ir valgis tokiu būdu negali pakliūti j ją. Kartais valgant bekalbant tas dengtukas nesuspėja uždengti koserės ir Į ją papuola valgomasis daiktas, kurs iššaukia smarkų kosėjimą, tokiame atsitikime męs sakome, kad valgis papuolė į kvėpavimo gerklę. Jeigu męs duosime valgį ar gėrymą be sąmonės žmogui, tai jis pradės kosėti, tas reiškia, kad jo gomurio vokas neuždengė koserės. Plaučiai susideda iš dviejų dalių, iš kurių kiekviena turi išvaizdą krepšelio; jie susideda iš daugelio oro klėtkučių ir turi daug kraujo gjslų; tankiai jie esti panašus į pundeli vynvuogių. Plaučiai yra aklai uždaryti krūtinėje ir todėl kvėpuojant sykiu su plaučiais kilnojasi ir krūtinė. Todėl gi raumens šiame dalyke lošia svarbią rolę, nes be jų toks krūtinės ir plaučių kilnojimasi būtų negalimas. Raumenų judėjimas susideda iš kilnojimosi 14 SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. krūtines ir judinimo rankų ir kojų. Išpučiant krūtinę dalyvumą tame ima teipgi nekurie rankų raumens, kadangi pastarosios yra prikabintos prie krūtinės raumenų. Todėlei norint labai išpusti krūtinę, reikia pakelti augštyn rankas augščiau galvos; raumens, kuriais jos yra prikabintos prie krūtinės sienų, pakels grobus, ir tas dapadės krūtinei išsikelti iki didžiausiam laipsniui. Krūtinė yra tampri ir todėl spaudžiant ji labai susimažina ir išvaro iš plaučių orą. (Žiūrėk Nuduotas Kvėpavimas, pusi 104-7.) Kvėpavimo laipsnis yra 16 sykių Į minutą. Plaučiai oxygenuoja kraują. Maži kraujo sūdynėliai, ap- supanti oro klėtkutes, kurių įkvėpuotas tyras oras pasiekia tamsų kraują, kuris cirkuliuodamas per kūną, nustojo oxvgeną. Šitas kraujas gauna nuo tyro oro oxygeną ir grįžta atgal prie širdies kaipo šviesus arterijų kraujas. Oras, kurį męs iškvėpuojame, netik ką yra nustojęs plaučiuose savo oxygeno, bet dar pilnas yra visokių nevalumų. Šita sistema priima valgi ir jj perdirbus, perduoda visam kūnui juomi naudotis. Iš burnos valgis pasiekia gerklę, per kurią daeina iki pilvui, o paskui iki didžiųjų ir mažųjų žarnų, iš kurių kas atsilieka, tampa išmesta. VIRINIMO SISTEMA. NERVU SISTEMA. Nervų sistema kontroliuoja ir reguliuoja visų kūno dalių veikimus ir pareigas. Šita sistema yra dubeltava. Viena dalis susideda iš smegenų, pečių juostos ir sueinančių su jomis nervų, antra gi vadinasi bendrajausminė nervų sistema. AUSIS. 15 SPECIALINIAI PAJAUTIMAI. AKIS. Akis yra organas regėjimo. Tai yra kamuolys apsuptas trimi uždangalais. Iš priešais akies obuolys yra apdengtas plona švelnia plėve, vadinama konjuntiva. Geresniam akies apsaugo- jimui prie pastarosios yra pridė- tas akies vokas; vienok, kada akis yra atdara, ją lengvai galima pažeisti arba gali papulti į ją kitokis kūnas, tada sakome, kad “akyje yra kas nors.” Kadangi uždengianti akį oda arba kon- juntiva yra labai jautri, tai pa- puolimas į akį kokio nors kūno užduoda didelį skaudėjimą ir ne- smagumą. Akis yra gana gerai apsaugota būdama įsispraudus giliai kaktoje ir turėdama viršui savęs kabančius skruostus. Vie- nok, nežiūrint ant to, pasitaiko retkarčiais užkrėsti akį, kas pa- lieka po savęs žiaurias pasekmes. Pav. 4.—Akis. (Pottcr's Anatomy.) AUSIS. Ausis yra organas girdėjimo. Apžiūrinėjant atydžiai pa- virš} ausies, męs patemysime joje kanalą, kuris užsibaigia ausies būgnelyje. Perplyšimas to būgnelio yra labai pavojigas prietikis, kadangi žmogus nuo to apkursta. Būgnelio perplyšimas arba sutrūkimas atsitinka nuo smarkaus bildesio arba ūko arti ausies, taipogi nuo įdėjimo į ją konors, ypač smailo daikto. 16 SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. Pa v. 5.—Ausis. (Gould's Dictionary.) ODA. Oda dengia visą kūno pavirš}. Apačioj odos perdėm guli riebus sluogsnis arba taukai, kurie neleidžia išeiti iš kūno šilumai, atsiradusiai nuo chemiško proceso žmogaus viduriuose. Viena iš svarbiausių odos pareigų yra—tai apsaugojimas nuo įvedimo j kūno audinius visokių pašalinių diegų. Diegai negali pereiti per nesužeistą odą ir todėl kūnui jie yra nepavojingi tol, kol oda pasilieka nepažeista. KLAUSIMAI. 1. Iš ko kūnas susideda? * 2. Kas tai yra skeletonas ir kokia jo link kūno pareiga. KLAUSIMAI. 17 3- Iš kokių dalių susideda galva? 4. Ant kokių dviejų dalių dalinasi liemens kaulai (nugaros stulpas), ir iš ko kiekviena dalis susideda? 5. Aprašyk nugaros stulpą, grobus, krutinės kaulus ir strėntaurę. 6. Iš kokių dalių susideda augštutinieji sąnariai? Zemutinieji sąnariai? 7. Kas tai yra sąnarys? 8. Kokie yra sąnarių judinimaisi? Parodyk pavyzdį alkūnes ir są- narių sukabinimą. 9. Kas tai yra raumens? 10. Kam yra raumens reikalingi? n. Koks yra skirtumas tarp liuosnorių ir neliuosnorių raumenų? 12. Kokį svarbumą turi raumenį prie sutrinimų ir išsinarinimų? 13. Kokis yra širdies tikslas? Aprašyk jos veikimą. 14. Kas tai yra širdies plakimai ir kaip tankiai jie atsikartoja? 15. Kokios rųšies yra kraujo sudyneliai? Aprašyk kiekvieną. 16. Kokia yra karakteristika kraujo tekėjimo iš arterijos? 17. Norint sulaikyti kraujo tekėjimą iš arterijos, kur reikia spausti ir kodėl? 18. Nurodyk spaudimo vietas sekančių arterijų: Carotidos, Facial Temporaliaus, Subclavian, Brachial (2), Femoral ir Pakinkinės. 19. Kokia karakteristika kraujo tekėjimo iš kapiliariškųjų sudynėlių? 20. Kaip sustabdyti kraujo tekėjimą iš kapiliariškųjų sudynėlių ir kodėl? 21. Kokia yra karakteristika kraujo tekėjimo iš venų? 22. Kaip sustabdyti kraujo tekėjimą iš venų? 23. Kas tai yra kraujas? Kaip jis veikia? 24. Aprašyk kraujo sukrekėjimą. 25. Kas dapadeda kraujui sukrekėti? 26. Iš ko susideda kvėpavimo sistema? 27. Kodėl besąmonės asmeniui nereikia duoti valgio arba vandens? 28. Aprašyk plaučių veikimą. Dėlei ko tarnauja plaučiai? 29. Dėlei ko tarnauja žlėbčiojimo sistema? 30. Dėlei ko tarnauja nervų sistema? 31. Kokios yra pasekmės sutrukimo arba pradūrimo ausies būgnelio? 32. Kodėl visokis daiktas, papuolęs į akį, užduoda didelį skaudėjimą ir kankynę? 33. Dėlei ko tarnauja oda? 18 SUDĖJIMAS IR MECHANIZMAS KŪNO. (Delei pasekmingesnio prasilavinimo reikia turėti ką nors, ant kurio tas viskas galima butų tyrinėti. Delei to galima paimti mažą vaiką arba vieną katrą iš mokinių.) Surask ant paveikslo kaulus ir sąnarius skeletono. Parodyk nekuriuos raumenis ir paaiškink jų veikimą sutrynimuose ir išsinarinimuose. Parodyk ant paveikslėlio kraujo cirkuliaciją. Surask ant paveikslėlio vietas, kur reikia spausti norint sustabdyti kraujo tekėjimą iš arterijų. Aprašyk raumenų veikimą prie kvėpavimo. Ką gali papasakoti apie akį? PRAKTIŠKI BANDYMAI. PIRMAJAI PAGELBAI MEDŽIAGA. SKYRIUS II Raištis; Kompresai; Klišes; Veržtuvas; Šiluma; Šaltis; Paakstinimas; Vemdomos Žolės. Darbininkui, kuris yra laikomas atsakomybėj, prie mašinų operacijos reikalingiausia yra žinoti, kaip vartoti įrankius, reika- lingus prie mašinų sutaisymo, mašinos sudėjimą ir kaip ji veikia. Tą žinojimą galima lygiai pritaikinti prie pirmos pagelbos studijuotojo. Dėlei to šita knygelės dalis yra skiriama parodymui kaip vartoti jo įrankius ir kokia medžiaga yra reika- linga prie sutaisymo. RAIŠTIS. Raištis yra vartojamas dėlei sekančių tikslų: Užlaikymui ant vietos apraišalų. Sutaisymui klišių. Suveržiant juomi sustabdyti kraujo tekėjimą. Paraišalams. Kadanorint raištis yra vartojamas, reikia atkreipti atydą, kad perstipriai nesuveržti. Jis turi būti tvirtas ir sandariai užrištas, bet neperstipriai, kad nesustabdyti kraujo cirkuliaciją užrišimo vietoje, kas gali iššaukti mirtį sąnario, į kurį dėlei suveržimo negali daeiti iš širdies kraujas. Kiekvienas raištis gali būti užrištas mazgu, supintas arba susintas, arba susektas špilka. Jeigu yra susegama špilka tai reikia vartoti saugią špilką (safety-pin), kadangi pastaroji 19 20 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. stipriaus prilaiko raištį ir neturi išsikišusių aštrių galų, kuriais galima būtų susižeisti. Rėva mazgas turėtų būti vartojamas vietoj paprastojo mazgo. Jis darosi šitaip: Paimk raiščio galus į abi ranki; tiesįjį galą sykį persuk per kairįjį, potam kairįjį per tiesįjį, ištraukdamas galą Pav. 6.—Rėva mazgas. (Davis.) raiščio per kilpą. Jei galima, tai reikia visada mazgą daryti ten, kur geriausiai galima yra prieiti ir kur jis nedaro jokio nesmagumo sergančiam. Pa v. 7.—Rėva mazgas. (Davis.) Sekanti yra vartojami raiščiai: Trikertis raištis. Nuo volo raištis. Speciališkieji raiščiai. Trikertis Raištis.—Trikertis raištis beveik ką yra geri- ausias pirmosios pagelbos darbui, kadangi ji lengviausia yra galima įgyti ir jis ne taip stipriai susiveržia, o kaip žinome suveržimas sustabdo kraujo cirkuliaciją ir priduoda nereika- lingus kentėjimus. RAIŠČIAI. 21 Trikertis raištis yra daromas iš nebaltyto kotono audinio, išbaltintas ir perstiprus audinys yra neatsakantis. Sklypelis paklodes, inpilo arba skepečiuke yra vartojami tiktai ūmame reikale. Patirta, kad sklypelis audinio, vartojamas kaipo raištis, turėtų būti nemažesnis, kaip 34 ar 38 ketvirtainių colių. Tą sklypelį reikia sulenkti įkampiai, tada perkirpti per sulenkimą ir gausime du raiščiu. Be ką pa- čiam daryti tuos raiščius, geriaus yra juos pirkti, nes perkant ant jų būna visada prilipinta korčiukė su paveikslėliu ir paaiš- kinimu, kaip reikia vartoti. Trikertį raištį galima vartoti dvejopu budu: Nesulenktą. Sulenktą. Nesulenktas vadinasi tada, kada jis yra vartojamas pavidale pilno trikerčio. Sulenkiant vieną trikerčio kampų reikia pridėti prie priešingosios pusės vidurio ir dar vieną sykį su- lenkti. Žinoma, ne būtinai reikia visada taip jį sulankstyti, kaip augščiaus minėjome; galima jį sulankstyti taip, kaip kur jis geriaus tinka. Vienog augščiau paminėta metodą yra pripažinta už atsakam čiausią, teipogi ir žemiaus paminėtos. Sekanti yra svarbiausi vartojimai trikerčių raiščių: 1. Rankos pakabinimas. Uždėk viena kampa raiščio ant sužeistosios rankos peties. Pav. 8.—Trikertis raištis. Pav. 9.—Trikertis parišimui rankos. (Esmarch and Kowalzig.) 22 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. Ištiesk raištį ant vidurio krutinės, taip, kad vienas jo kampas pasiliktų užpakalyj sužeistosios ran- kos alkūnės. Sulenk ranką po tiesiu kampu, taip kad ji atsitiktų per patį raiščio vidurį. Tada žemutinį raiščio kampą uždėk ant sužeistosios rankos peties ir užpakalyj ant kaklo sumezgk su kitu iš priešingosios pusės kampu. Trečiąjį raiščio kam- pą, kuris randasi užpakalyj sužeisto- sios rankos alkūnės, pertiesk per ranką ir prisegk prie vidurio užraišalo. Tokiu budu pasidarys kabantis užrai- šalas, kuris vienok negali stumdytis į šonus. (Pav. 9.) Tokis raiščio sulankstymas padaro atsakantį rankos pakabinimą. Bet apart to norint ranką pakabinti ant krutinės, galima dar prisegti marš- kinių ar žipono rankovę prie kru- tinės. (Pav. 10.) 2. Kojos užraišalas. Patiesk raištį. Uždėk ant jo koją, kad pirštai būtų linkui vieno jo kampų. Paimk tą kampą ir per- tiesk per koją išilgai. Paimk kitu du kampu, perkryžiavok juos per pėdą ir aprišk apie ryšelį. (Pav. n.) Šitas bet užraišalas turi aprube- žiuotą eilę vietų, kur jį galima vartoti. Pav. 10.—Rankos pakabinimas, padarytas iš marškiniu rankovės. RAIŠČIAI. 23 3. Rankos Raištis. Jisai užsiriša teippat, kaip ir kojos užraišalas. Pirmiausiai reikia patiesti raištį, padėtį ant jo ranką delnu žemyn, kad pirštai butų linkui vieno kampų (jei reikia, galima ranką sugniaužti), o ryšelis prie ilgojo šono. Tas kampas pertiesiama per pirštus į viršų rankos, linkui ryšelio, kitu gi du kampu perkryžiavojama per ryšelį ir surišama. Šitasai užraišalas yra vartojamas daug tankiau nei pirmesnieji. 4. Galvos užraišalas. Pirmiausiai, sulankstyk sklypelį audinio apie pusantro colio pločio, pridėk jį prie plačiojo tri- kerčio šono; uždėk jį ant galvos, taip kad platusis jo šonas pareitų ant kaktos truputį augščiau akių, o vienas kampas būtų užpakalyj. Kitu du užraišalo kampu paimk link priešais, truputį aug- ščiau ausų ir surišk juos ant kaktos. Užpakalinį kampą patrauk stipriai žemyn, užlenk į viršų ir su špilka prikabink ant viršugalvio. (Pav. 12.) Šitas užraišalas yra labai naudingas. Trikertis suvyniotas užraišalas tankiai yra vadi- namas kravatu užraišalu; pagal reikalą jį galima padaryti pla- tesnį arba siauresnį. Kaip jau teko matyti, kravatas gali būti vartojamas ant kiekvienos kūno dalies Bet speciališkai jis yra vartojamas prilaikymui užraišalu ant vietos ir užlaikymui kraujo tekėjimo, kada prisieina sustabdyti kraują spaudimu tekėjimo vietoje. Pavyzdžiai vartojimo suvynioto trikerčio raiščio arba kar- vato. Pa v. ll.-Tri- kertis kojai užraišalas. 24 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. 1. Akies užraišalas. Užtiesk krovatą pačiu jo vidurių ant sužeistos akies, o galus suryšk užpakalyj ant galvos. (Pav. 13.) 2. Žando užraišalas. Dėlei to yra reikalinga du krovatai. Pirmutinis pačiu viduriu uždedama ant smakro išpriešais ir užrišama užpakalyj ant kaklo. Pa v. 12. Antras-gi uždedama apačioj smakro, jo kampai persikryžiavo- jama ant viršugalvio ir paskui vėla užrišama apačioj smakro 3. Kaklo užraišalas. Krovato vidurys uždedama ant sužeistos vietos, o galai apvy- niojama aplinkui kaklą ir užrišama, kur papuola. Šito užraišalo šonai tankiai reikia dar parišti kortonu, kad jis laikytųsi ant vietos. 4. Užraišalas delnui. Uždėk krovatą per patį vidurį ant delno, perkryžiavok jį ant viršaus rankos, perkryžiavok išpriešais ant ryšelio ir tada surišk iš viršaus rankos per ryšelį. (Pav. 14.) RAIŠČIAI. 25 Kravatas dar gali būti vartojamas pakabinimui rankos. Dėlei to iŠ jo padaroma kilpa. Vienan tos kilpos galan įdedama sulenkta per alkūnę ranka, o kitas galas užkabinama ant kaklo. Kada kravatas yra vartojamas pri- laikymui ant vietos užraišalų ant galinių sąnarių, jis yra užvynioja- mas ant užraišalo, o jo galai suri- šama parankiausioje vietoje. Žino- ma, reikalaujamas kravatų skaičius priguli nuo dydžio užraišalo. Volo Raištis.—Volo raištis galima vartoti kiekviename augščiau pa- minėtų atsitikimų; jis yra gana atsa- kantis vartoti chirurgams, bet pir- mutinės pagelbos studijuotojui jis yra perdaug painus. Volo raiščio galą galima vartoti vietoj suvyniotojo trikerčio raiščio; chirurgai, ji dažniausia vartoja apvymojimui skaudamų vietų, apvyniodami jį apie sužeistą sąnarį. Šitas vartojimas volo raiščio yra labai parankus sustabdymui kraujo tekėjimo iš kapiliariškujų sūdy- nėlių ir prilaikymui apraišalų ant skaudamos vietos. Netik yra šitie klausimai, kuriuos gali sutikti pirmos pagelbos studijuo- tojas; jeigu tik jie vieni butų, tai apie volo raiščio vartojimą čionai visai nebūtų minėta. Bet ne tame dalykas. Pirmosios pagelbos studijuotojas privalo žinoti, kaip pasinaudoti iš visokių prietaisų, kuriąs jis turi po ranka ir surasti daugiau parankumų, kaip vartoti volo raištį, dėlei to jis privalo susipažinti su svar- biausiais jo vartojimais. Pav. 13. Pav. 14-.Kravatas apvyniojimui delno. 26 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. Volo raištis yra paprastai padarytas iš muslino, kotono audinio, audeklo, gazos, iš kurių tarpais yra ištraukoma siūlai, o pats raištis suvyniojama į volą. Bet geriausia tam raiščiui medžiaga (materijolas) yra tai gaza. Jis yra tamprus ir tam tyčia pritai- kintas apraišalams; jį galima vartoti kiekviename prietikyje, kadangi jis yra daug geresnis, nei iš muslinų raištis, kuris, būdamas netamprus, jei užveržtas, sustabdo kraujo cirkuliaciją, o jei ne užverštas, tai nusmunka nuo skaudamos vietos. Pav. 15.—Cirkuliariškas užraišalas. {Dovis.) Kadangi volo raištį lengvai galima gauti pirkti, tat yra gerai žinoti, kaip jis turi būti suvyniotas. Vieną raiščio galą reikia užsukti į viršų ilgio apie 6 colių ir tą galą sulankstyti, paskui ant jo suvynioti visą raištį ir gausime nedidelį kietą volą. Raiščio galą uždėti ant šlaunies (dėlei to koją reikia padėti ant kresės taip, kad šlaunis būtų po tiesium kampu nuo kūno) laikydamas volą arti kūno, raiščio išsitiesimas turi būti žemyn nuo volo. Vyniok, pradedant tiesiosios rankos pirštais iki ryšeliui, pakol užraišalas bus visai suvyniotas. Kairiąja ranka tik reikia pataisyti, kad volas būtų tiesiai ir stipriai suvyniotas. Raištis ant volo turi būti suvyniotas stipriai ir su lygiais kraštais. Tada jį galima susegti špilka, kad neiširtų. Volo užraišalai yra vartojami sekančio dydžio. Pirštams % colio pločio ir i mastas ilgio. RAIŠČIAI. 27 Rankoms ir galvai colio pločio ir 4 ar 6 mastų ilgio. Dėl kojos ir šlaunies 3 colių pločio ir 6 ar 8 mastų ilgio. Dėl krutinės ir pilvo 4 ar 5 colių pločio ir 8 iki 12 mastų ilgio. Pav. 6.—Apvertimas. Pritaisymas prie apvertimo. {Davis) Pustrečio colio pločio ir 4 iki 6 mastų ilgio užraišalas yra tankiausiai vartojamas. Vienok visados yra reikalinga užraišalą pritaikinti prie dydžio skaudamos vietos, kadangi platus užraišalas niekados atsa- kančiai neuždengs mažą žaizdą. Volo raištis yr lengvai perplaunamas peiliu ir todėl pagal reikalą galimą atplauti jo trumpesnį ar ilgesnį galą. Naudojant volo raištį reikia jį turėti tiesėjėj rankoj, o liuosąjį jo kraštą kairėjėj ir uždėti jį ton vieton, iš kur reikia pradėti ap vyniojimas. 28 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. Praščiausia, nesudėtinė, raiščio vartojimo metodą yra tai cirkuliariškoji (aplinkui), bet ją galima vartoti tik tada, kada reikalaujama perdėm apvynioti kokį sąnarį. Jis yra atsakantis tik apvyniojimui rankos iki ryšeliui, delno ir pirštų. Apart to pirmosios pagelbos darbe volo raištis yra paprastai vartojamas Pav. 17.—Apvertimas. Raištis apverstas. (Davis.) prilaikymui užraišalų ant skaudamos vietos, kas dar labiaus praplatina cirkuliariškosios metodos vartojimą. Cirkuliariš- koji metodą yra gera tuomi, kad prie jos tankiausiai yra var- jama gazinis raištis dėlei jo tamprumo ir nenuslinkimo nuo skaudamos vietos. Cirkuliariškosios metodos vartojimas susi- deda paprastai iš eilės cirkuliariškų vyniojimų nuo žemai augštyn, kame kiekvienas viršutinis uždangalas pridengia trečdalį apati- niojo. Kada dalis Į vieną galą yra didesnė, neg į kitą, pradedant RAIŠČIAI. apvynioti reikia kelis syk apsukti raištį ant vietos, paskui eiti tolyn uždengiant viršutiniuoju apie trečdalį apatiniojo. Bevyniojant galima bus lengvai patėmyti, kur sąnarys pradeda eiti storyn, nes ten raištis visiškai neprisiglaus ir pasiliks spragos. Uždengimui šitų vietų Atvertimo metodą turi būti vartojama. Atvertimas yra skaitomas už sunkiausi punktą išmokti vartoti volo raištį. Vienok dar ne tame dalykas. Kadangi aprišimas vietų vienoj vietoj storesnių neg kitoj iš teisybes yra sunkus, yra reikalaujama, kad neišsilavinęs apvyniojime uždedamas užraišalą, prisilaikytų metodos, kuri reikalauja, kad užraišalas būtų prisiglaudęs prie kūno, o padarymui nematomų kilpų reikia jąs daryti užpakalyj, kur jos ne taip greitai matosi, ir jokio sunkumo tokiame apraišiojime nėra. Norint išmokti atsakančiai padaryti užraišalą visokiuose atsitikimuose, būtinai reikia praktikuoti ir ant to atkreipti visą atydą. Norėdamas padaryti Atvertimo metodos užraišalą, kairėsės rankos nykštį uždek ant žemutines raiščio braunos prilaikymui jo ant vietos, palik apie 3 colius liuoso raikščio tarp rankų, volelį pasuk atgal, uždengdamas juomi pusę paskutiniojo raiščio. Perdek volelį tarp rankų, laikydamas žemutinę raiščio brauną paralėliškai su ta, užlenkta žemyn, atvers vėla toje pačioje vietoje ir taip toliau. Atvertimas turi būti padarytas taip, kad jis gulėtų ties viduriu sąnario arba jo šono ir kad visi at- vertimai pareitų po viena linija Paveikslas 8-to raiščio yra labiausiai vartojamas apie susina- rinimus. Jis susideda iš atkartojimo kilpų, iš kurių kiekviena paskutinėj! pridengia du trečdaliu pirmutinės. Vidurinė jo dalis pareina ant nario sulenkimo, kada kilpos dar randasi viena ant kitos viršuj jo. (Pav. 18.) Špicą užraišalas yra tai atmainyta forma paveikslo 8-to raiščio, turinčio vieną kilpą didesnę neg kita. 29 30 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. Persergėjimai. Prie viso, kas jau buvo augščiau minėta, reikia pridėti neku- riuos persergėjimus, kurie privalo būti patėmyti vartojime volo raiščio. Raištis vyniojasi visada nuo pažemių augštyn ir nuo vidurinės į lauko pusę, per prišakj sąnario. Užraišalas visada dedasi pastoviai, bet ne perstipriai ir ne perliuosai, perdėm vienodo stiprumo. Pav. 18.—Kojos paveikslas 8-tas ( Flealh.) Apraišiojant ranką ar koją visada pirštus palik neapvyniotus, kad jie matytųsi. Jeigu galai pirštų pamėlinuos arba jausi juose skaudėjimą, žinok kad užraišalas sustabdė kraujo cirku- liaciją ir ji reikia kuogreičiausiai atliuosuoti, kitaip gręsia pavojus. Niekados nedaryk raiščio atvertimo ant smailo kaulo ir visados ant sąnarių vartok paveikslėlį 8-tą. RAIŠČIAI. 31 Apraišiojamą sąnarį visada padėk ton vieton, kur manai ji ant ilgiaus palikti, nes jį judinant gali nusmukti užraišalas ir vietomis atsiliuosuoti, kitur gi labiaus užsiversti, sustabdydamas cirkuliaciją. Niekados nevyniok raiščio apačioj užraišalo, bet visada ant viršaus jo. Visada uždedant apraišalą tuoj po susižeidimui atmink, kad gali sužeista vieta patinti, ir liuosas užraišalas gali tapti persti- prum; todėl tėmyk, jei sužeista vieta tinsta, tai tankiai atimk užraišalą ir vėl išnaujo jį uždėk. Niekados nedėk šlapią užraišalą, kadangi džiudamas jis susitrauks ir taps nekuriose vietose perstiprus. Gerokai galima prasilavinti vartoti volo raištį, bevyniojant koją nuo pėdos į viršų. Tas duoda progą su- tikti visokias apraišiojimo metodas, kokios tik buvo minėta. Kavalkai volo raiščio gali būti labai naudingai suvartoti išsilavinu- sių bandažavime ypatų. Yra viso trįs speciališki bandažai daromi tokiu budu; kadangi jie yra labai paprasti, priegtam gana parankus, tai juos privalo žinoti kiekvienas, kuris interesuojasi apraišiojimu. Rankos Kilpa bus aprašoma pirmiausiai. Dėlei to reikalau- jama 3 ar 4 colių volo raištis, dar geriaus odos. Ranka sulen- kiama per alkūnę po tiesum kampu, kaip jį reikia nešioti, ir įdedama į kilpą. Kilpos ilgis darosi žiūrint pagal reikalą. Pav. 19.—Rankos Kilpa. 32 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. Pridėk galą raiščio prie krutinės, kitą galą paimk augštyn perdek per kaklą, nuleisk' ant kito šono krutinės, žemumo kaip alkūnė, užlenk augštyn ir atnešęs atgal surišk abu kampu. Tokiu budu gausi dvi kilpas, kurių vieną užmauk ant rankos ties alkūne, kitągi ant rankos ryšelio. (Pav. 19.) 2. Keturkampis Raištis yra ketvirtas iš tų užraišalų. Jis yra tankiausiai vartojamas prie sutrynimo žandkaulio ir sužeidimo galvos. JĮ g’alima padaryti iš 4 colių pločio volo raiščio. JĮ reikia sulenkti išilgai per vidurĮ ir per sulenkimą perkirpti arba perplėšti iš abiejų galų, tik palikti per vidurį neperkirptą apie 2 coliu, kuris užsideda ant smakro. Žemesnieji jo galai užsiriša ant viršugalvio, o augštesnieji užpakalyj ant kaklo. Sužeidus viršugalvį keturkampį raištį galima vartoti tokį pat 4 colių volo raištį. Neperkirptas jo vidurys užsideda ant viršugalvio, du pirmutiniai galai užsiriša užpakalyj ant kaklo, o du užpakalinieji galai užsiriša priešai po smakru. 3. T Raištis yra paskutinis iš tų užraišalų, ant kurių apsimoka atkreipti atydą. Jis yra vartojamas tik ant šakumos, arba užlai- kymui apraišiojimų toje vietoje. Jis yra padirbtas, iš diejų ilgumų 3 colių volo raiš- čio. Prie vieno iš jų vidurio apie pusantro masto ilgumo prisisiuva arba špilka prisi- kabina kitas 1 masto ilgumo. Dėl uždėjimo to užraišalo pirmiausia per liemenį užrišama šniūras, ties kurio viduriu užpakalyj yra i ienas siauresnis. Ilgasai šniūras prisikabina iš prieš, potam biejų galai susegama, kur susiduria. Speciališki užraišalai.—Yra tik vienasspeciališkas užraišalas, uris vertas yr paminėjimo, kuris randasi Amerikos Raudonojo Pav. 20.—Keturkam- pis galvos užraišalas. (Stewart.) RAIŠČIAI. 33 Kryžiaus pirmutinės pagelbos ištaisyme. Kiekvienoje tų karbelių randasi ilgas gazos raištis su gazos kompresu, prisiūtu prie jo vidurio, trikertis užraišalas su atspauzdintu ant jo paaiškinimu, kai vartoti, ir dvi špilkos. Paaiškinimai, kurie randama metalinėj dėžutėj, yra sekanti: Gazos Bandažas su kompresu.—Jeigu ant sužeistos vietos oda yra sugadinta, vartojant šitą užraišalą ir kompresą, užraišalą Pav. 21.—Raud nojo Kryžiaus pirmosios pagelbos ištaisymai. reikia išvynioti bet reikia saugotis nepajudinti kopreso paviršio. Kompresą reikia uždėti ant pačios žaizdos ir prilaikymui jo ant vietos reikia apvynioti tą vietą su raiščiu ir stipriai surišti arba susekti špilka. Jeigu žaizda yra labai didelė, kad kompresas negali ją visą uždengti, uždėk kompresą ant žaizdos vidurio ir aprišk aplinkui raiščiu, kaip jau buvo sakyta pirmiau. Bet šitame atsitikime buk labai atsargus, nepajudink kompreso pav- iršio, kuris užsideda ant žaizdos. Atsitikime, kad jeigu nėra žaizdos, šitas užraišalas gali būti vartojamas kaipo paprastas bandažas prilaikymui ant vietos užraišalų ir tt. 34 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. Trikertis užraišalas.—Trikertis raištis yra vartojamas kaipo paviršutinis užraišalas, kaip parodo ant jo atspaustas paveiks- lėlis. Šitas raištis taipogi užsiriša arba špilka prisisega ant vietos. Nejudink atrištos žaizdos su pirštais, vandeniu, ar kitu kuomi, bet uždėk ant jos kompresą, o jei žaizda yra labai didelė, tai nepajudintą bandažo paviršį. Bandažo spaudimas tuojaus sustabdys kraujo tekėjimą. Parankumas šito ištaisymo (outfit) randasi tame, kad visi daiktai, kurie randasi jame, yra čysti ir gatavi vartojimui, visi užraišalai gali būti lengvai vartojami ir apart to jame randasi gatavos kilpos. Su jomis ir medžiaga dėl klišių, kurią lengvai galima surasti, tu visados gali būti gatavas sutikti visokį sužei- dimą. KOMPRESAI. Apie kompresus jau buvo minėta, kalbant apie Raudonojo Kryžiaus pirmutinei-pagelbai ištaisymą (outfit). Kompresas yra tai kas tokis, vartojamas spaudimui ko, arba aiškiau sakant uždėjimui ant atdaros žaizdos. Jis turi būti apie pusantro colio dydžio į visus šonus. Kompresas turi būti padarytas iš gazos arba reto perkelio. Apart to viso kompresai privalo būti nepavojingi vartojimui. Dėlei to jie privalo būti pirmiaus dizinfektuoti pirmoje vietoje ir po antra, jie turi būti nesuteršti pirštais arba teip kuomi juos benešiojant. (Žiūrėk Diegai.) Šita tai yra didelė Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagelbos ištaisymo nauda, kuris padirbėjų yra taip sutaisytas, kad be jokio pavojaus gali būti uždėtas ant žaizdos, nes būdamas įdėtas j metalinę dėžutę, jis yra apsaugotas nuo suteršimo. Tarpe žmonių yra vartojama dar daug kitokių pakelių, užlaikančių pirmosios pagelbos prietaisas ir kompresus, bet jie ne teip saugiai supakuoti, kad negalėtų būti suteršti, VERŽTUVAI. (KOMPRESAI.) 35 kaip tai Raudonojo Kryžiaus prietaisai. Ant kiekvienos dėžutes ar pakelio yra atspauzdinti paaiškinimai, kurių reikia prisilai- kyti. Jeigu gali įgyti pirmosios pagelbos pakelį prietaisų, tai aprišimui žaizdos vartok jąs, o nekitokias. Antras pasirinkimas turi būti antiseptiška gaza. Mažas dėžutes tos parankiausios dėl kompresų gazos galima gauti kiekvienoje aptiekoje. (Ne- Pav. 22.—Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagelbos ištaisymas (outfit), parodantis jo įtalpą. užkrečiama gaza yra ta gaza, iš kurios per kaitinimą yra iš- naikinti visokie diegai, o antiseptiška gaza yra ta gaza, iš kurios diegai tapo panaikinti per veikiančius prieš puvimą vaistus, ypač merkurijo bichlorido.) Nešiojant prie savęs kompresus reikia juos laikyti uždengtus, kad jie nesusi terštų. Vartojant jj reikia visada suimti pirštais už popieros, j kurią jis yra įvyniotas ir tos popieros nenuplėšti, pakol ji yra reikalinga kompreso uždengimui. Jeigu per neapsižiūrėjimą gazą pačiupinėjai 36 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. Pav. 23.—Kaip uždėti Raudonojo Kryžiaus kompresą. VERŽTU V AI. (KOMPRESAI.) 37 Pav. 24.—Kaip nereikia cjėti Raudonojo Kryžiaus kompresą. 38 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. pirštais, tai uždedant ant žaizdos reikia tėmyti, kad ta dalis gazos butų kuotoliausia nuo žaizdos. Kaip apsvarstinėta po antgalviu Diegai, pakol galima parūpinti saugią gazą, žaizdą geriau palikti atrišta, ne kaipo užrišti by su kokiu Skarmalu, bet šitas yra nevisada praktiška. Ypač tose vietose, kur gazą negalima greitu laiku parūpinti, yra pavojinga ant ilgai palikti atrištą žaizda, nes nuo rankų ir iš oro ant jos prisirenka visokių nešvarumų, pakol daktaras suteiks atsakančią pagelbą. Šitame atsitikime kompresas teipogi lošia žymią rolę, sustabdydamas kraujo tekėjimą ir uždengdamas žaizdą. Bet kompresą reikia stengtis padaryti kuogeriausį ir iš čysto au- deklo. Dėlei to galima vartoti nosinę skepečiukę, kuri po skalbimui dar nebuvo vartota. Ta skarelė pirmiaus turi būti išdžiovinta per dešimts minutų ir aplieta i-iooo merkurijo bichloridu, naikinančia medžiaga, per tiek pat laiko. (Tobličaitės naikinančios medžiagos yra plačiai vartojama; jos yra žinomos po vardu antiseptiškų toblvčaičių. Šita substancija yra ma- rinanti nuodai ir jos persivertimas negali būti tarp metalinių dengtukų.) Rekomenduojamą apsaugą duos kompresas, kuris yra nepavojingas vartojimui, bet yra svarbus praktiškas sun- kumas prie jo uždėjimo. Jis, žinoma, bus labai šlapias ir reikės iš jo prieš uždėsiant ant žaizdos išgręžti vandenį. Padirbant šitą kompresą reikia jį rankomis čiupinėti, ir kaip bus žemiaus paaiškinta, nuo rankų pasilieka ant jo milijonai diegų. Tatgi, jeigu galima, reikia rankas chirurgiškai apvalyti, tai yra nuo jų prašalinti visokius ligų diegus. Tą galima padaryti mazgojant rankas su muilu karštame vandenyje apie penkias minutas, ypač reikia atkreipti atydą, kad nagai butų gerai išvalyti. Rankas geriausiai yra galima numazgoti po kranu, jeigu gi yra vartojamas dėlto sudynėlis, tat vandenį reikia atmainyti apie tris sykius. Po nuprausimui rankas reikia mirkyti apie 5 minutas 1-1000 chemiškoj ištarpoj. Tada rankas reikia nušluostyti, ir nieko VERŽTU VAI. (KOMPRESAI.) 39 daugiaus nečiupinėti, tik daryti kompresus. Tada reikia išimti iš kiekines dėžutės skiriamą kompresui audinį, bet ir dabar reikia saugotis neimti pirštais už tos vietos, kuri pareis ant žaizdos. Priešingai, turi laikyti jį už pačių kampų ir išgręžti iš jo vandenį, taip kad pasiliktų sausas, ir tada uždėti ant žaizdos be atidė- liojimo. Jeigu dėl kompreso buvo paimtas gana diktokas audinio sklypelis ir prieš išvirinant jis buvo sudėtas kaip tik tinkantis ant žaizdos, tada parankiau ir lengviau jį vartoti. Kada nėra jokių parankumų, kuriais galima butų pasinaudoti prausiant rankas, naturališkai šitas turi būti praleista, bet visgi reikia užlaikyti nekuriuos prasergėjimus darant kompresus. Duokime sau, kad pradžioje kompresą negalėjome išvirinti, bet vienok tas būtinai yra reikalinga. Šitame atsitikime vėla paimk nosinę skepečiukę arba sklypelį nesuteršto audinio, kątik išskalbto, ir uždėk ant žaizdos. Sklypelis audinio ar skepe- taitė, kurie buvo jau vartoti, nors ir išrodytų čystais, visai nėra tokiais chirurgiškoj nuomonėj ir yra pavojingi vartojimui vietoje kompresų. Niekados pačiam nereikia mėginti mazgoti žaizdą. Tokius dalykus reikia palikti atlikti chirurgui, kadangi pirmosios pagelbos studijuotojui visai nesimato reikalo mėginti mazgoti žaizdas, nes tas butų visai bereikalingas čiupinėjimas. Jeigu jis apart uždėjimo atsakančio kompreso žaizdai daugiaus nieko nedarys, tai ligonis pasiliks iš to užganėdintas ir jam dėkingas. Jeigu gi jis kėsintųsi daryti daugiau, nei tą, galį pasilikti atsakomybėj už užduotus ligoniui kentėjimus arba priešlaikinę mirtį. PLESTRAS, KOLIODIJAS IR KITOS PANAŠIOS SUBSTANCIJOS. Jie yra vartojami uždengimui žaizdos; per juos joki diekai negali pasiekti žaizdos, o kurte ten pakliuvo pirmiaus, yra taip 40 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. aklai uždaryti, kad nieko negali veikti ir turi mirti. Plėstro vartojimas (apart angliško plėstro, pridengimui mažų įdrėskimų neperėjusių perdėm odos) turėtų būti nupeiktas, kadangi jis ne tik ką neuždengia atsakančiai žaizdos, bet dar pats savimi nėra chirurgiškai čystas. Koliodijus nėra chirurgiškai toks nešvarus, kaip plėstras, tai- pogi į jį įeina nekurios antiseptiškos dalįs, todėl vartojimui ant žaizdų jis nėra taip pavojingas, kaip plėstras. Bet jis teipogi gali uždengti po savim diegus. Geras paprotys yra vartoti jį ant lengvos čystos žaizdos, padarytos aštrum daiktu, bet veik reikia nuimti, jei tik apsireiškia uždegimas. KLIŠES. Klišes yra vartojamos sustabdymui judinimosi toje vietoje, kur kaulas yra sugadintas. Todėlei jos turi būti padarytos iš stiprios medžiagos. Pirmosios pagelbos klišes privalo būti padirbamos iš tokios medžiagos, kurią galima įgyti ant tų pėdų. Tam tikslui galima vartoti medžio kavalkėlius, galą šluotkočio, kavalkėlį lentos, balaną, dratą, kavalką stiprios odos, lietsargio, blekės, žvakės, ritinį audinio su medžio gabalu iš lauko pusės ir tam panašius daiktus. Prie sužeistos kojos galima vartoti kaipo klišę antrąją koją, pririšant prie pirmosios. Prie uždėjimo plėstrų reikia patėmyti kelis persergėjimus. Apart to, kad jie privalo būti užtektinai nelankąs, kad neleistų judintis toje vietoje, kur kaulas yra perlaužtas, reikia kad jie būtų užtektinai ilgi, sulaikymui judinimosi per arčiausiąjį narį, per ką galėtų judintis ir perlaužtas kaulas; apart to klišės turi būti tokio pat pločio, kaip ir sąnarys, ant kurio jos bus vartojamos, nes kitaip užraišalas pasiekdamas iš šonų sužeistą sąnarį, gali pastumti iš vietos perlaužtą kaulą. Idant apsisaugoti nuo sutinimo pavojaus, teipogi kad palengvinti ligoniui ir neleis- KRAUJ A VERZIS. 41 ti nusibružyti odai, vidurinai klišiu šonai išsikloja minkšta medžiaga; atsakančiausia tam yra audeklas. Apart to dar yra vartojama kotonas arba bovelna, žolė, skadurai, nuobraukos, pakulos ir tt. Jeigu klišės nėra minkštai ištiestos, tai sąnarį, dėl kurio jos yra vartojamos, reikia labai atydžiai saugoti, nes sąnariui sutinus gali sustoti kraujo cirkuliacija, ką seka visiška sąnario mirtis. KRAUJO VERŽTUVAI. Ypatingi chirurgiški kraujo veržtuvai arba tornikvetai yra vartojami sustabdymui kraujo tekėjimo iš arterijų. Kiekvienas iš jų turi juosčiukę aprišimui apie sąnarį, paduškaitę, kuri užsi- deda ant arterijos ir dviejų tam tikrų spaustuvų, kurie spausdami į paduškaitę sustabdo kraujo tekėjimą. Dėl paprasto veržtuvo, kuris tarp žmonių yra tankiausiai vartojamas, vietoje juos- čiukės galima vartoti nosinę skepečiukę, o į vietą spaustuvų galima paimti apskritus lygius akmenukus, vietoje gi paduškutės galima vartoti korką arba jam panašią medžiagą. Akmenukai ir tt. turi būti įvynioti į audinį, kad jie perdauk nespaustų ir nepažeistų odos. Sustabdymui kraujo tekėjimo juos reikia uždėti ant arterijos augščiau žaizdos ir skepečiuke stipriai aprišti. Tarpe dviejų užraišalų įsideda lazdžiukė, kuri yra laikoma, pakol kraujas nustos tekėjęs. Jeigu yra reikalinga, vartojama dar vienas užraišalas pririšimui galų lazdžiukės, kad ji negalėtų atsilenkti. Vienas bandažo sluogsnis yra reikalinga užtiesimui kaipo diržas, jeigu daugiau negalima gauti.* Apsisaugojimui nuo sužeidimo tuomi galus lazdžiukės reikia užlenkti į šoną nuo kūno. Šitas yra plačiau aprašyta po antgalviu Kraujapludis. Vidurinė dviračio rato šėnis yra labai atsakanti kraujo verž- tu vui. Jos galai yra vartojami kaipo paduškutė. Apart pavojingo sužeidimo raumenų ir odos vartojant kraujo veržtuvus, yra dar vienas baisesnis pavojus surištas su jų varto- 42 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. jimu. Jis tai yra perstiprus suveržimas, nuo ko nustoja kraujo cirkuliacija ir atskirtam nuo širdies sąnariui gręsia mirtis. Jeigu tas veržtuvas buvo laikomas ant sužeistos vietos apie valan- dą laiko, reikia j j kuogreičiausiai at- liuosuoti by tik kraujo tekėjimas jau yra sustabdytas. Bet visai jį nereikia nuimti, nes gali vėla prasimušti kraujas ir vėla reikėtų suveržti. Kada reikia vartoti kraujo veržtuvus, būtinai reikia kuogreičiausiai pasirūpinti daktarą, nes, jeigu prisieitų kraujo veržtuvą palaikyti ant vietos apie tris-keturias valandas, astkirtai kūno daliai gręsia neišvengiama mirtis. Apart tornikvetų sustabdymui kraujo tekėjimo yra vartojama dar kitokios prie- taisos. Tam tikslui gali būti vartoja- mas augščiau aprašytas be jokios padu- škutės diržas. Teipogi dar gali būti rekomenduojami specijališki tamprus bandažai ir petnešos. Bet kiek galint reikia rūpintis įgyti tornikveta, nes jis yra atsakančiausias, kadangi jis spaudžia tik ant arterijos, tuomi, tarpu kaip kiti verž- tuvai spaudžia iš visų pusių ir tokiu būdu visiškai sustabdo kraujo cirkuliaciją. Jeigu yra vartojamas cirkuliariškas ver- žtuvas, jį ant žaidos negalima laikyti ilgiau kaip valandą laiko. Pav. 25.—Kraujo verstu- vas (T ornikvetas). ŠILUMA IR ŠALTIS. Šildymas iš oro pusės yra toks svarbus gyvasties prilaikytojas, kad kiekvienas pirmosios pagelbos studijuotojas privalo žinoti, KARŠTIS IR ŠALTIS. 43 kaip juomi pasinaudoti. Žinoma, tam atsakančiausias yra šiltas oras, bet stiklines bonkos taipgi yra užtektinai geros. Jas reikia tiktai apvynioti audiniu arba popiera, kad neapdeginti ligonio. Teipogi dar yra vartojama šiltos plytos ir akmenai. Vartojant tokį apšildymą, ypač besąmonės ligoniui, reikia būti labai atsargiam neuždėti perkarštą daiktą, nes teip palikus ant kokio laiko jis nudegintų ligoniui odą; todel-gi pirm uždėsiant reikia išmėginti, kad plyta, bonka ir tt. nebūtų perkaršti; išmėginti yra geriausiai juos ant savo paties kūno laikant kokį laiką prie rankos arba kojos. Atšildant krutinę galima vartoti lengvai sušildytą vandenį. Šildymas, vartojamas ant vienos ar kitos vietos, kas valandėlė priverčia kraujo sūdynėlius pasididinti ir vėla susitraukti. Tą gali patėmyti kiekvienas, kaip būva išsivertę rankų gįslos, jei rankas palaikysime kokį laiką karštame vandenyje. Todėl šildymas yra vartojamas kad apsaugoti sužeistą vietą nuo tinimo. Tam tikslui yra vartojama ir suvilgyta karštame vandenyje skara. Šaltis lygiai kaip ir šiluma yra vartojama prie suteikimo pirmosios pagelbos. Jis yra vartojamas trijuose atsitikimuose: sumažinimui temperatūros kūno nuo saulės užgavimo; sutrauki- mui kraujo ant vietos sūdvnėliuose ir sužadinimui kvėpavimo. Norint sumažinti kūno temperatūrą yra daromos labai šaltos maudyklės; bet tam siekiui galima pasinaudoti ledais prikrautomis dėžutėmis, kuriąs reikia apdėti apie ligonį. Apart to dar yra vartojama kitokis būdas atšaldyme, apdedant apie kūną suvil- gintas šaltame vandenyje palas. Šaltis yra vartojamas sušaldymui ant vietos kraujo, kad tuomi apsaugoti sužeistą vietą nuo sutinimo. Iš šalies žiūrint, rodosi labai įdomu, kad du priešingi daiktai—šiluma ir šaltis— yra vartojami vienam ir tam pačiam siekiui, bet tai yra faktas. Vienok apsaugojimui nuo ištinimo sužeistos kūno dalies šaltis 44 PIRMOS PAGELBOS ĮRANKIAI. yra daug atsakantesnis už šilumą. Užtat gi suteikime pirmosios pagelbos tankiausiai yra vartojama: ledų prikrautos dėžutės, ledų maudyklė, šaltas vanduo pilamas ant žaizdos, arba suvilgyta šaltame vandenyje pala yra apvyniojama. Tuomi yra išaiški- namas tas, kad vartojimai peilio geležtės apsaugoja sutrenktą akį nuo pajuodimo. Kiekvienas gerai žino, kad nuo įšokimo į šaltą vandenį arba patekimo po šalta vandens sriove, kiekvienas nejausdamas pradeda giliai kvėpuoti. Užtatgi šaldymas yra vartojamas kad iššaukti sustojusį kvėpavimą, arba jį patankinti ir pagilinti, jeigu jis buvo retas ir tiktai paviršutinis. Tam siekiui vanduo yra pilamas ant veido, krutinės ir pilvo. PAAKSTINIMAI. Visi paakstinimai, arba vaistai, sužadinanti kūno veiklumą, yra priimami į vidų, jei galima, šilti, kadangi pati šiluma savaimi yra gana geras paakstinimas, vartojamas iš viršaus ar viduj. Sau- giausi ir atsakančiausi paakstinimai yra arbata, kava, stiklas vyno, stikliukas degtines arba jai panašaus gėralo damaišant j ji pusę vandenio, arba alkoholio, įmaišant į jį tris dalis vandenio (tik nereikia vartoti medinio alkogolio, kuris yra nuodai). Alkoholis nekuriuose pavidaluose gali būti lengvai įgyjamas, ir jo vartojimas, žinoma, yra mediciniškai tyriausias, kadangi jis neturi savyje visokių priemaišų, kaip kad kitokie likeriai. Bet dauguma žmonių visai atsisako vartoti alkoholį bv kokiame atsitikime, užtai gi yra patariama prie pirmosios pagelbos darbo visai nevartoti jokios degtines. Aromatiškas spiritas iš amonijos, kuris neturi alkoholio blėdingumų, yra geriausias iš visų stimu- lantų. Jis yra imamas po 20 lašų į arbatinį šaukščiuką arba trečdalį į stiklą vandenio. KLAUSIMAI. 45 VĖMIMUI VAISTAI. Yra teipogi reikalinga žinoti kelios metodos kaip iššaukti vėmimą. Maišymas pirštu po gerklę arba gėrimas šilto vandens dikčiai yra tai geriausias būdas vėmimo iššaukimui. Seimyninkės tankiai dar dadeda į šiltą vandenį šaukščiuką muštardos arba druskos, arba kokio vyno ar syrupo. Paskutiniojo yra duodama po vieną arba po du šaukščiuku antsyk. Vemdąs vaistas daug smarkiaus veiks, jei ligonis prieš jo priėmimą ką nors išgers. KLAUSIMAI. 1. Kokiam siekiui yra vartojamas bandažas? 2. Kokios pasaugos rišasi su jo uždėjimu? 3. Kokių trijų rųšių yra bandažai? 4. Aprašyk trikertį raištį. Iš kojis yra daromas? Kokio dydžio. 5. Kas tai yra nesulankstytas bandažas? 6. Kas tai yra kravatas? 7. Kokiame atsitikime gali būti vartojamas nesulankstytas ban- dažas? kravatas? 8. Kam yra vartojamas volo raištis? Iš ko jis yra padirbtas? 9. Kokio dydžio jis yra vartojamas ant y vairių kūno dalių? 10. Kokios pasaugos randasi prie uždėjimo volo bandažo? n. Aprašyk Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagelbos su taisymą? 12. Kas tai yra kompresas? 13. Kas yra reikalingas komprese, kuris dedasi ant žaizdų? 14. Kokios apsaugos randasi prie jų vartojimo? 15. Kaip yra daromas kompresas, kuris yra vartojamas ant žaizdų. 16. Kokia yra mintis sulyg užkrėtimo žaizdos? 17. Kas tai yra pakabinimas arba kilpa? 18. Iš ko pakabinimas darosi? 19. Kokios apsaugos yra prie jo vartojimo? 20. Kas tai yra Tornikvetas ir kam jis yra vartojamas? 21. Aprašyk tornikveto juostą, paduškutę ir tamprius veržtuvus? 22. Kokia iš jo nauda? Kokis pavojus yra nuo tornikvetų? 23. Kaip ilgai galima laikyti ant vietos tornikvetą; tamprų veržtuvą? 46 PIRMOS PAGELBOS IPANKIAI. 24. Kokiam tikslui pirmosios pagelbos studijuotojas gali vartoti šilumą? 25. Kaip reikia panaudoti šilumą, kad apsisaugoti nuo ištinimo po susižeidimui? 26. Kokis yra pavojus vartojant šildymą ir kaip nuo jo galima apsi- saugoti? 27. Kokia nauda iš šalčio ir kaip juomi galima pasinaudoti? 28. Kokiam tikslui yra vartojami paakstinimai? 29. Užvardink kelis iš jų, kuriuos tu vartotum ir kaip juos padarytum? 30. Ką tu darytum, norėdamas iššaukti vėmimą? PRAKTIŠKI BANDYMAI. Parodyk trikertį raištį. Parodyk, kaip jį reikia vartoti sulankstytą ir nesulankstytą. Padaryk rankai pakabinimą su bandažu ir žipono rankove. Kojos bandažą. Rankos bandažą su krovatu. Užraišalus akiai, žandui, kaklui, delnui. Parodyk kojos bandažą ir uždek jį ant kojos. Parodyk rankos pakabinimą su kravatu. Keturkertį bandažą ir “T” bandažą. Parodyk Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagelbos ištaisymą ir išdėstyk jo naudingumą. Parodyk metodą vartojimo pakabinimų (kilpų) ir veržtuvų. SKYRIUS III. SVARBIAUSIEJI NURODYMAI SUTEIKIMUI PIRMO- SIOS PAGELBOS. SUSITRENKIMAS. Svarbiausieji nurodymai suteikimui pirmosios pagelbos. Suteikiant pirmutiniąją pagelbą reikia atsiminti kelis punktus. Pirmiausiai, nelaimingame atsitikime, kada daktaro nėra ant vietos, jo vietą gali užimti nusimanantis suteikime pirmosios pagelbos asmuo. Tokiame atsitikime jis stovi ant gydytojo vietos ir pagal teises link ligonio ir savęs paties privalo apsirūpinti apie visokius dalykus. Prie savęs jis turi pasilikti tik tuos asmenis, kurie yra reikalingi jam pagelbėti. Vaikščiojant apie ligonį nereikia nieką daryti perdaug skubiai, nes kartais tuomi galima užduoti ligoniui dar didesnius skaudėjimus. Nereikia ligonį judinti iš vietos, pakol kaulai tampa atsakančiai sutaisyti. Jeigu matosi reikalas daktaro, geriausiai yra pavadinti jį ant tų pėdų. Kaip jau tik ką sakėme, kad jeigu matosi reikalas daktaro, reikia kuogreičiausiai jį parkviest! arba ligonį pas jį nuvežti. Reikia atminti, kad susižeidimai ir kitokie prietikiai, reikalau- janti ūmaus gydymo, jeigu juos palikti ant kokio nors laiko, atneša gana nemalonias pasekmes, kadangi paskiau ir pašauktas gydytojas jau neįstengia suteikti jokios mediciniškos pagelbos. Prisiartinęs prie ligonio dirbk viską ramiai ir nesiskubindamas. Būk tykus ir šaltas. Ypač kalbant reikia stengtis nuraminti ligonį. Jeigu galima, geriausiai yra ligonį paguldyti ant pečių. Galvos nereikia pakelti augštai, jei bent padėti tik mažą paduš- kutę, dydžio kaip sulenktas žiponas. Jeigu veidas raudonas, 47 48 SVARBIAUSI NURODYMAI DEL SUTEIKIMO PIRMOS PAGELBOS. galvą reikia laikyti pakėlus, kaip jau buvo sakyta, bet jei veidas yra išblyškęs, galvą reikia nuleisti žemyn. Jeigu ligonis vemia, reikia jį paguldyti ant šono, arba nors galvą pakreipti ant šono, kad vėmalai grįždami j burną nepasiektų kvėpavimo gerklės ir jo neušdusintų. Teipgi reikia atminti, kad be sąmonės ligonis negali nieko nuryti, tat nereikia jam duoti vandens, stimu- liantų ir tt., kadangi jie, patekdami į kvėpavimo gerklę jį dusina. Lengvesnėje ligoje arba susižeidime galime ligonį laikyti sėdintį, bet sunkesniuose susižeidimuose arba ligose visada reikia laikyti gulintį.— Stiprus apsirengimas apsunkina kvėpavimą ir kraujo cirku- liaciją. Tatgi ligoniui reikia nuimti kalnierių, diržą ir petnešas. Kiekvienas sužeistas prašo gerti vandens, kurį jam reikia duoti su čienia. Saitas vanduo yra labiau atgaivinantis; bet vienok šaltas ar šiltas reikia duoti gerti išpalengvo, kad ligonis turėtų laiko nuryti. Stimulantai jau buvo perkratinėta. Už neatkreipimą atydos duodant stimulantus, kada yra reikalau- jama, gali patikti sunkus teismo nusprendimas. Pirmutinė nekuriu žmonių mislis, tai įgyti degtinės arba kitokių gėralų palengvinimui kiekvienos ligos arba susižeidimo. Tas nėra reikalinga nė jokiame atsitikime, kadangi klišės bus vartojamos kojoms kiekvieno .sužeisto. Tat nebereikia stengtis sužeisti jų galvas. Reikia teipgi atminti, kad kaip tik paimsime truputį alkoholio į vietą stimulantų, didesnieji kiti yra slopinami. Pirm pradėsiant gydyti susižeidimą reikia gerai jį apžiūrėti. Tam tikslui reikia nuimti nuo ligonio nekuriąs drapanas Ne- mokantis su tuomi apsieiti užduoda ligoniui begales skaudėjimų iš ko gali paeiti nesmagios pasekmės. Nurengiant ligonį reikia viršutinių drapanų išardyti siūles, o apatines perplauti arba perplėšti. Sveikąją ligonio pusę reikia nurengti pirmiau, teip kad nurengiant Sužeistąją pusę reikėtų kuomažiausiai ligonį judinti. Sužeidime kojų pėdų ir užpenčių nurengiant visai SUKRĖTIMAS. 49 lengva apsisaugoti uždavimo skaudėjimo ligoniui, tik ką reikėtų sugadinti apautuvus. Sukrėtimas. Su kiekvienu susižeidimu maža ar daug rišasi susikrėtimas, tat ant jo, kaip ant tankiai atsikartojančio, reikia atkreipti atydą ir žinoti kada reikia gydyti. Aprašymas. Sukrėtimas maža-daug užslopina nervų sistemą. Jis kai- kada yra vadinamas susitrenkimu. Priežastįs. Paprastai keli susižeidimai. Nekurie žmonės yra labai jautrūs, tat tankiausiai jie nuo susitrenkimo susižeidžia lengvai, tuomi tarpu kaip nejautrus žmonės susižeidžia gana sunkiai, pavojingai. Perspėjimas. Perspėjimas nuo susižeidimu, ypač sunkių susižeidimu. Neparodyk sužeistam jo susižeidimu, kadangi tas gali padi- dinti susitrenkimą. Ypač tas tankiausiai atsitinka su kraujatekiais. Simptomai. Tuojaus pasirodo paprastai po susižeidimui. Ligonis tampa mažiau ar daugiau be sąmonės ir nė kiek nesiinteresuoja niekuomi, kas aplink jj dedasi. Gali būti be sąmonės visiškai arba iš dalies, arba gali klejoti. Veidas būna išbalęs, neskaistūs ir susirūpinęs; akių lėlės miglotos; pačios akjs išpustos ir atbukę. Oda yra šalta. Kvėpavimas silpnas ir negilus. Pulsas tankus, bet silpnas ir per ryšelj gali būti visai ne- užčiuopiamas. 50 SVARBIAUSI NURODYMAI DEL SUTEIKIMO PIRMOS PAGELBOS. Paprastai ligoniai palengvai nuo to pasitaiso, į kelias valandas ateidami Į save; vienok kartais gali ir nepasveikti, bet mirti nuo širdies sutrenkimo. Gydymas. Jeigu galima, tuojaus reikia parkviesti gydytoją. Pakol daktaras atvyks, stengkis užlaikyti ligonj šiltai ir kovok su sloginimu. Pirmiausiai paguldyk ligonį augštieninką, galvą padek žemai, kad j ją galėtų prieiti užtektinai kraujo. Jeigu ligonis gali praryti, duok jam sužadinančių kūno veiklumą vaistų. Duok truputį šiltos kavos arba arbatos, šaukščiuką spirito amonijos į stalavą šaukštą vandens. Degtinę galima duoti tik kaipo tuomlaikinį stimulantą. Vartojant degtinę, nereikia duoti ligoniui jos daugiau, kaip vieną gurkšnį, kadangi duodant daugiau galima iššaukti slopinimą. Yra labai naudinga duoti vuostyti amoniją arba vuostymo druską. Nenuimk nuo ligonio tų drapanų, kurios galėtų ant jo pa- silikti, nes tas gali iššaukti daugiaus nereikalingų sukrėtimų; užklok ligonį žiponu arba kaldra. Jeigu galima, apdėk ligonį aplinkui bonkomis su šiltu vandeniu arba įkaitintomis plytomis; to vieton dar galima vartoti suvilgintą šiltame vandenyje skarą, kurią reikia uždėti ant kaktos ir krutinės. Bružijimas kojų ir rankų kūno linkui, paskubina kraujo cirkuliaciją ir yra labai naudingas. Bet tą darant nereikia atkloti ligonį. Perspėjimas. Kadangi susitrenkimas yra taip paprastas ir tankiai surištas su susižeidimais, tad turėtų būti visados laikomas mūsų KLAUSIMAI. 51 atmintyje ir gydomas; bet reikia neužmiršti, kad ne vien tik susitrenkimas, bet kas kitas toks yra dar pavojingesnis. Simptomai kraujatekių yra smarkus susitrenkimai. Jeigu-gi gydyti tik susitrenkimą, neatkreipiant atydos ant užstab- dymo kraujo tekėjimo, tai ligoniui nuo to gręsia mirtis. KLAUSIMAI. 1. Duokim sau, kad tave pašaukia pas sužeistą žmogų. Ką pirmiau- sia tu darytum? 2. Ką žinai apie sužeisto žmogaus judinimą? 3. Kaip tu darytum, ar parkviestum daktarą į namus ar ligonį nuvežtum pas jį? 4. Gydant sužeistą žmogų, ką pirmiausiai tu pradėtum daryti? S- Ką gali pasakyt apie ankštas drapanas? 6. Ką tu žinai apie davimą ligoniui vandenio; paakstinimų? 7 Kada tu nurengtum nekuriąs drapanas ir kaip tu tą darytum? 8. Kada susikrėtimas apsireiškia? 9. Kas tai yra susikrėtimas; jo priežastįs; perspėjimai; Simptomai; Gydymas? 10. Duokim sau, tu pamatysi žmogų, kuris, manai, yra labai susikrėtęs,—ko tu žiūrėtum, idant nieką daugiaus, tik vieną susitrenkimą gydyti? PRAKTIŠKI BANDYMAI. Vartojimai visokių bandažų buvo aprašyta pirmesniamjame skyriuje, apie klesos sąnarius. SKYRIUS IV. SUSIŽEIDIMAI, KURIUOSE ODA NEPERDRĖKSTA IR NESUGADYTA. UŽGAVIMAI, IŠSISUKIMAI, NlKSTEREJIMAI, ISNARIMIMAI IR NULAUŽYMAI. Priežastįs. Priežastis, gimdanti šituos susižeidimus, yra: paviršutinis užsigavimas nuopuolimo, arba smarkus kūno išsitęsimas. Bet.šitas, kaip žemiaus pamatysime, nėra prijungtas abelnai prie sutrynimų.* Aprašymas. Kožnas žmogus kiekvienoje valandoje yra papuoląs šitiems, galima sakyti paprastiems susižeidimams, kurie apsireiškia taip daugelyje y vairiausių formų, kad negalima nieko daugiaus daryti, kaip tik atkreipti visą savo atydą ant jų gydyme. Neapsiriksime sakydami, kad labai daug blogų pasekmių yra iš neatsargumo, o ypač pavojingose vietose, ir todėl žmonės turėtų labiau ant jų atkreipti savo atydą. Kitaip sakant, jie privalėtų turėti apie tai nuolatinį rūpes- tingumą. Apskelbti nurodymai turi būti visados užlaikomi. Reikia žinoti, kad tokie nurodymai nėra sauvališkai padirbti, kaip tai gal kam išrodytų, bet jie yra paremti ant moksliško išmėginimo. * Sudėtiniai sutrynimai yra plačiau aprašyti po “Sutrynimais,” nors pilnoje prasmėje jie yra susižeidimai, kuriuose oda yra pradurta; tokie susižeidimai reikalauja atvdaus gydymo. 52 UŽGAVIMAS. 53 UŽGAVIMAS. Aprašymas. Šitie yra, gal, paprasčiausi susižeidimai. Kada žmogus puola ir sutrenkia kuriąs kūno dalis, arba kada jis tampa kuomi parblokštas, oda tankiausiai būna nesugadinta, vienok smūgio jiega arba puolimas sužeidžia kūno audimus po oda, tuomi pačiu tarpu sugadindamas ir kraujo sūdynelius Kraujas išseka iš tų sūdynelių, kas būna priežasčia sutinimo ir juodų arba mėlynų plėtmų, kurie yra ne kas kitas, kaip tik išspaustas iš sūdylių kraujas. Priežastįs. Smūgiai ir puolimai. Aprašymas. Kaip buvo paduota po abelnuoju antgalviu. Simptomai. Skaudėjimas antsyk nuo susižeidimo į nervus. Ištinimas nuo kraujo išspaudimo iš sūdynelių. Juodi ir mėlyni plėtmai nuo tos pačios priežasties. Vėliaus skaudėjimas nuo to paties kraujo spaudimo ant jautrių nervų. Skaudėjimas paeinąs nuo judinimosi. Gydymas. Antsyk: Ledas arba labai karštas, ar šaltas vanduo, arba pusė alkoholio ir pusė vandenio. Pastarieji sutraukia kraujo sūdynelius ir neleidžia iš jų daugiau kraujui sunktis, teipogi užmarina nervus ir pertai sumažina skaudėjimą. Ledą galima stačiai pridėti prie sužeistos vietos. Bet daug geriau yra vaistais suvilgyti palą ir užtiesti ant žaizdos. Pakeliant sužeistą kūno dalį augštyn susimažina skaudėjimas, kadangi susimažina pribuvimas į ją kraujo. SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. 54 Smarkiai skaudant ranką, ypač prie judinimo, vartok rankai kilpą. Paprastai nuo užsigavimo nereikalaujama daktaro. Persergėjimas. Užsigavimas yra tai mažiausiai svarbi susižeidimų dalis. Taigi užsigavimų nereikia perdaug bijotis, kadangi tarp jų nėra tokių baisių susižeidimų, kaip tai sutrynimai. Užgavimai krūtinės ir pilvo neretai užsibaigia viduriniais susižeidimais. Nuo jų gręsia pavojus sugadinimo kraujo sūdynėlių plaučiuose ir pilvo organų, arba visiško suardymo vidurinių minkštųjų kūno dalių. Smarkus tokios rųšies užsigavimas reikalauja atydžios gydytojo priežiūros. Atsi- tikime, kad nuo užsigavimo krūtinės arba pilvo yra smar- kus susitrenkimas, prisibijoti reikia pavojingų sutrenkimų vidurinių organų. ĮTEMPIMAI. Aprašymas. Įtempimas yra tai vardas duotas perdaug dideliam raumenų ištęsimui. Smarkiuose įtempimuose maži kraujo sūdy- nėliai raumenuose tampa visiškai sugadinti, o kraujas iš jų išsilieja į raumenis, taip-pat kaip užsigavimuose kraujas išsilieja po oda. Tankiausiai atsakartojanti įtempimai yra nugaros raumenų, pečių, rankos ir kojos per ryšelį. Priežastis. Paprastai smarkus pasisukimas, teipogi keliant kokį sun- kumą. Aprašymas. Kaip augščiau minėta. IŠSISUKIMAS. 55 Simptomai. Skaudėjimai judinanties. Styvumas. Raišumas. Didesnis ar mažesnis sutinimas. Gydymas. Nėra reikalo šaukti daktaro, tik apart nekuriu svarbesnių įtempimų. Pirmiausiai visiškas atilsis. Įtemptą vietą palengva išbružyti ‘alkoholiu ir vandeniu. Bružymas visada turi būti linkui kūno. Toliaus tas bružy- mas gali būti stipresnis, kad pagelbėti susigėrimui. Kada skaudėjimas ir styvumas pasigerino, palengva pradėk judint pakol jie visiškai pranyks. IŠSISUKIMAS. Aprašymas. Išsisukimai yra sužeidimu sąnarių. Tas atsitinka nuo staigaus įtempimo, kryptelėjimo ir dalimis sulaužymo ar sutrimimo ryšio prie sąnarių ir kaip kada rišasi su sutrinimu kaulų. Kryptelėjimas ir įtempimas esti pasekme sutrinimo kraujo indelių ir išsiveržiąs kraujas pasklysta aplink ir į sunarinimą. Išsisukimas riešelio ir kulšies yra veik paprasta. Priežastįs. Nenaturališkas pajudinimas sąnario. Kaip kada priežastis esti visai menka, kaip ve pakrypimas kojos žengiant nuo menkų trepu. Perspėjimas. Žiūrėk viršui po didžiuoju antgalviu. 56 SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. Simptomai. Žiaurus skaudėjimas tuojaus. Skaudėjimas pasididina sujudinant tą sąnarį. Sutinimas sąnario. Kaulai nesti išnarinami iš vietos ir daugiau nieko neatsitinka, kaip tik sutinimas. Smūgis, jei žiauriai niksterėta. Apsiėjimas. Pašauk daktarą, jei esi abejonėj. Visuomet tuojaus imkis už apžiūrėjimo, nežiūrint ar daktarą šaukiai ar ne. Ramus atsilsys, kad judinanties nepadarytų daugiau blogumo sužeistam sąnariui. Tas reiškia, kad nereikia daleisti ligoniui judintis ar eiti. Pakelk sąnarį jei galima ir uždėk ką tokio šalto ar karšto. Mažiau kraujo ateis į sąnarį kuomet jis pakeltas ir karštis ar šaltis sugaubia indelius ir tuomi prilaiko išsiveržimą kraujo. Šaltį galima uždėti formoje ledo, sutrinto ir įvynioto į palą arba sniego. Yra paprastai geriau, jei ant sąnario uždedama karštam ar labai šaltam vandenyj sušlapinta pala, o jei ne, tai reikia ant sąnario užlieti labai karšto ar šalto vandens. Padėti sąnarį po kranu ir paleisti šaltą arba karštą vandenį aut jo, yra teipgi gana gerai. Bent kuris, šaltis ar karštis, reikia naudoti gana ilgai, pakol negaunama iš to pilnos pagelbos, sakykim nuo 24 iki 48 valandų. Išsyk, šaltis ar karštis skaudėjimą padidis, bet vėliau, apie už valandos, pradės mažintis, pakol visai neperstos skaudėją. Atmink, kad čia gali būti ir sutrenkimas ir jei teip, tuo apžiū- rėk, IŠNARINIMAS. 57 Persergėjimas. Žiaurus niksterėjimas, ypatingai niksterėjimas kulšies, yra tai ne ant juoko sužeidimas ir tokį sužeidimą privalo apžiūrėti daktaras. IŠNARINIMAS. Aprašymas. Išnarinimas yra sužeidimu sąnario, rišančiosi su nuslidimu, iš jo paprastos vietos. Išnarinimas negali atsitikti be nupie- šimo saitų kurie sąnarį prilaiko, išsikirus jei bent buvo pirmiau išna rinta. Kaip kurios ypatos, kaip nebūk, iš priežasties labai tankiai atsikartojančio išnarinimo to paties sąnario, laiko teip labai įtemptus raiščius, kad netik išnarinimas esti labai tankus, bet da tuo pačiu tarpu nesuž- eidžia ne raiščių, prilaikančių sąnarius nuo to. Toliau išnarinimas iš vietos sąnarių peties yra veik tankiausias dalykas, užimąs apie vieną-trečdalį visų išnarinimu. Bet išnarinimas šlaunies, žando ar piršto, teipgi nėra ypatingai nepeprastu. Priežastįs. Išnarinimai paprastai atsitinka nuo pūtimo arba puolimo, bet kaikada teipgi nuo perdidelio įtempimo raumenų, kaip ve metant akmenį. Perspėjimas. Kaip paduota po antgalviu. Simptomai. Išnarinimas; tai yra, sąnarys neturi paprastą išžiūrą, ka- dangi galas kaulo nesiranda savo vietoje. Tą galima geriau- siai pažinti, palyginus sužeistą su nesužeistu šonu kūno. Sąnarys išnarintas bus ilgesnis arba trumpesnis už sveikąjį. Tas priklauso nuo vietos, kuri yra išnarinta. Galvelė 58 SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. Pav. 26.—Išnarinimas ir sulaužymas. IŠNARINIMAS. 59 išnarinto kaulo teipgi gali labai tankiai išpulti iš savo vietos. Pasijudinimas tuosyk esti apribotas, kadangi išpuolusi iš- sinarinusių kaulų galva esti suveržta savo naujoje vietoje. Skaudėjimas esti didelis, nes ta galvelė spaudžia jausliuosius nervus. Sutinimas nuo užgavimo minkštumų išnarytos vietos. Sutrenkimas. Apsiėjimas. Pašauk tuojaus daktarą. Lauk jo pribuvimo nebandant prašalinti išnarinimą, išskyrus tik, jei išnarinta žandas, pirštai ar petys, tuosyk galima bandyti atitaisyti. Atmink, kad bandymas atsodinti j vietą išnarintus sąnarius, išskyrus pirštus ir žandus, sakysim, bandymias neapsipaž- inusio su anatomija, gali bereikalingai pajudinti ligonį, iš ko pasekmės išeina, kad sužeidžiama kraujo indelius, nervus ir minkštas vietas, kas gali labai kenkti ligoniui. Kuomet nėra bandoma atitaisyti išnarinimus, ligonį reikia tinkamai paguldyti ir sužeistą vietą gerai apklostyti su paloms, sušlapintoms labai karštam arba labai šaltam vandenyj, kad tuomi sugaubti indelius ir prašalinti sutinimą ant kiek galima. Šiame atsitikime gelbėtoju gali būti bent vienas. Vienok iš- narinimas žando yratai skaudus ir nelinksmas apsireiškimas. Kad atitaisyti išnarintą žandą, reikia abu ranku nykščius apvynioti keliais raišteliais, teip, kad jie vesužeistų burnos. Tuosyk abu nykščiu Įkišama ligoniui Į burną, uždedant vieną iš vieno, kitą iš kito šonų apatinių dantų, kuomet gi Išnarinimas apatinio žando. 60 SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. pirštais imama už apatinės žando pusės išlauk. Pirmas paspaudimas daroma žemyn o paskui užpakalin. Kaip tik jau žandas pradeda įslysti į vietą, nykščius tuokart reikia atimti nuo dantų ir laikyti vidui prie veido, kadangi neatimant jie papuls tarpan dantų kuomet žandas sprausis savo vieton. Perdaug įtempti raumens veikia lygiai įtemptam gurno žiedeliui ir todėl apžiūrėtojas turi būti skubus, nes kitaip susižeis sau nykščius. Kuomet išnari- nimas atitaisytas, žandą reikia aprišti. Tas, išskyrus antrą sąnarį nykščio, nedaro jokio sunkumo pirmos pagelbos mokiniui. Jei išnarintas pirštas, reikia viena ranka paimti aukščiau jo už rankos, o kita už galo ir tiesiai patraukti. Kaulas atšoks į savo vietą. Aprišimas nereikalingas. Išnarinimas pirštų. Šiame atvėjyj nereikia nieko daryti, jei neužilgo galima prisišaukti daktarą, sakykim bent nors už keturių valandų. Padaryk nusprendimą apie šį dalyką tuojaus, kadangi jei tu busi apystovų priverstas atitaisyti šį išnar- inimą, tai turi griebtis už darbo visu greitumu, kad neapsi- stotų ir nepastirtų raumens nuo erzinimo išnarintos kaulo galveles. Paprastai yra sunku atitaisyti išnarinimą peties, ypač jei sąnariai jau būva išnarinti. Kad tai atlikti, reikia ligonį paguldyti ankštieninką lygiai ant pečių. Ypata, kuri bandys atitaisyti išnarinimą, privalo tada atsisėsti prie ligonio sale sužeistos vietos į priekį jo ir savo užkulniu į remti po pažaste sužeisto peties (žinoma, koja turi būti basa arba vien su pančiaka, ne su čeveryku) ir tuosyk paėmus už sužeistos traukti žemyn ir tempti į nesužeista šoną, Išnarinimas peties. SULAUŽYMAI. 61 tuo pačiu laiku užkulniu spaudžiant viršun pažastės. Tas išvarys galą išnarinto kaulo lauk ir kaip greit tik jis bus liuosas, atšoks Į savo vietą. Kad paskui atnarintą kaulą užlaikyti savo vietoje, ranką tuosyk reikia pririšti prie šono, o nuo alkūnės pririesti ant krūtinės ir uždėti prie sveikojo peties. Persergėjimas. Atsitikime kad yra didelis sunkumas atnarinti iššokusią vietą, tuojaus paliauk tai daręs. SULAUŽYMAI. Aprašymas. Kuomet kaulas sužeistas, tuosyk sužeidimas vadinama nulaužimu. Mūs kaulai yrra trapus ir kuomet prispaudimas prieš juos pavartojama, jie lūžta kaip lazdelė. Sulaužymai yra paprasčiausiu sužeidimu, veik dešimts kartų tankesniu nė kad išsisukimai. Apie du-trečdaliai visų sulaužymų liečiasi sąnarinių kaulų. Kiti sulaužymai lyginantiesi tankume yra sprandikaulis ir šonkauliai. Sulaužymai strėnų, nugarkaulio ir žiedo jo ira labai reti. Paprastas sulaužymas yra tas, kuomet nepraduriama odą. Sujungtas sulaužymas yra tas, kuomet praduriama odą. Priežastįs. Paprastos: Pūtimas ir puolimas. Sujungtos: Teipgi, nuo blogo apžiūrėjimo paprastų sužaužymų ir nuo žaizdų. Perspėjimas. Paprastas: kaip pasakyta po didžiuoju antgalviu. Sujung- tas: teipgi atsakantis apžiūrėjimas paprastų sulaužymų ir perspėjimas nuo žaizdų. 62 SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. Simptomai. Paprastas sulaužymas. Istorija pūtimo ir puolimo. Skaudėjimas nulaužtos vietos. Jautrumas nulaužtos vietos. Ypata negali pajudinti nulaužtą sąnarį. Išnarinimas. Ties nulaužtu sąnariu vieta atrodis buka ir sulenkta arba kreiva. Visuomet skirsis nuo nesužeisto šono. Pažinti nelygumą tankiai galima vien perbraukiant pirštu per nulaužtą kaulą. Nustojimas lankumo kaule. Judinant sąnarį kurio kaulas sulaužytas, vietoje kad kaulas judintųsi visiškai, galima tuojaus patėmyti kad vieta per kurią kaulas nulaužta, nepaprastai judinasi, lyg ant bėgūnų (zoviesų). Traškėjimas. Tas atsitinka kuomet judinamo nulaužto kaulo galai trinasi viens į kitą. Persergėjimas. Kadangi apžiūrėtojas gali padaryti daug negeistinumo judinant nulaužtą kaulą, nes tie galai tankiai esti labai aštrus, todėl bus daug saugiau kuomet sužeistai ir nevaldan- čiai sąnario ypatai nieko nebus daroma. Apsiėjimas. Paprastas sulaužymas. Pašauk daktarą. Dalykas prižiūrėtojo pirmkol daktaras pribus, saugoti nuo didesnio sužeidimo, ypatingai pradūrimo odos su aštriais, kaip peilis, galais nulaužto kaulo. Jei tas atsitiktų, papras- tas sulaužymas, suprantama, taptų sujungtu. Pirmesniam sužeidime nėra jokio pavojaus nuo užkrėtimo, kadangi nekiaura oda apsaugoja kaulą nuo gymių, kuomet paskes- niam per pradurtą odą gymiai gali įsigauti į vidų kaulo ir jį užkrėsti. Verčiau kelias sąvaites ramiai pakęsti menką SULAUŽYMAI. 63 skaudėjimą nuo paprasto sulaužymo, ne kaip nuo sujungto užkrėsti žaizdą, pagimdyt joje pulius ir materiją ir, pagalios, kokį mėnesį sirgti nuo užnuodijimo kraujo, su greitai galima priežasčia mirties. Apžiūrėjime paprasto nulaužimo yra tik reikalas nedaleisti sužeistam judinties, kad kaulo galai jį dar labiau nežeistu. Jei tikimosi greito daktaro pribuvimo, nieko nereikia da- ryti, išskyrus, kad atsakančiai ligonį paguldyti. Jei manoma kad tą darant galima kaulus sujudinti, tad yra gerai tą vietą prilaikyti rankomis, apimant iš abiejų šonų. Kaulą reikia nedaleisti sulenkti, kuomet kartais ligonis nori pasi- versti. Paskui sulaužytą, vietą reikia atsakančiai įdėti tarp priegalvių (paduškų) arba minkštų žiponų. Tą atlikus reikia saugoti, kad nesusilenktų arba nepasitęstų per sulaužytą vietą. Jeigu reikia ligonį pajudinti daugiau nė kad aprašyta, tuosyk sužeistą vietą reikia laikyti naturališkai, geriausia įdedant į luobus. Jeigu sužeista ypata apsirengus plonais vasariškais dra- bužiais, tai nėra reikalo ją nurengti dėlto, kad apžiūrėti nulaužtą vietą. Faktiškai, yra geriau nieko nedaryti, kadangi teip elgianties, t.y. nurengiant, galima pajudinti briaunas nulaužto kaulo ir tuomi padidinti sužeidimą, kuomet gi paliekant ant jo drabužius yra daug geriau uždėti luobus ant sužeistos vietos, nes drabužiai tuosyk esti kaip ir paduška (priegalvis), minkštai prilaikanti sąnarį. Jeigu stori drabužiai, tai irgi nereikia juos nuvilkti, bet su aštriu peiliu ar žirklėms prarėžti kad sužeista vieta butų matoma. Simptomai. Sujungtas nulaužimas. Apart simptomų jau aprašytų, dar yra žaizda, kuomet nulaužtas kaulas arba jo galas išlenda kiaurai lauk per odą. 64 SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. Apsiėjimas. Sujungtas nulaužimas. Pašauk daktarą. Atskleisk nulaužtą vietą prieš orą, perplaunant ties ja drabužius. Laikykis atsargiai, kaip ir prie paprasto nulaužimo, nedal- eisk ligoniui judintis, kad tuomi sulaužytas kaulas ne- durtų j šalis. Nedalytek žaizdos su pirštais ar kuo kitu. Kaip greit galima, pagamink antiseptišką arba chirurgišką čystą kompresą ir uždėk ant žaizdos. Jeigu kaulas kiaurai išlindęs, kas tankiai atsitaiko, nebandyk atstumti jį atgal, bet uždedamas skeveldą laikyk teip, kaip yra. Visuomet apžiūrėk žaizdą pirmiau, o paskui nulaužtą vietą. Apžiūrėk sutrenkimą. Persergėjimas. Nėkuomet nebandyk pernešti ligonį kuomet jo sąnariai bent kurie nulaužti, pirm kol neįdėsi nulaužtos vietos atsakančiai į luobus arba skeveldas. Nulaužimas kojos žemiau kelio. Simptomai. Kaip pasakyta aukščiau. Labai sunku surasti nulaužtą vietą. Apsiėjimas. Pašauk daktarą. Paimk padušką (priegalvį), šieniką ar ką kitą iškimštą su šienu ar šiaudais, arba kaldrą, suvyniok ją ir paėmęs pakelk koją, laikydamas ją naturališkai, ir padėk po ja. NULAUŽIMAS KOJOS ŽEMIAU KELIO. 65 Koja ant tokio patalo neturi būt nusikreipus į vieną ar kitą pusę, bet turi būt laikoma teippat kaip ir sveikoji, tiesiai. Pav- 27 —Patalo luobas. (Dūli e s.) Nieko daugiau, išskyrus jei reikia ligonį pernešti. Jei tas reikalinga, koja turi būt įdėta tarp skeveldų ir imama teip, kad ji butų naturališkai. Pav. 28.—Luobas dėl nulaužtos žemiau kelio kojos. Panaudok dvi skeveldas, jei randasi. Pagalios, bent kokia stipri medega gali būti panaudota vietoje skeveldų, kaip ve lentos, tik, žinoma, turi būt truputį ilgesnės už koją, kad 66 SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. tuomi apsaugotų nuo sulinkimo per kelį. Skeveldos turi būt pridedamos iš abiejų kojos šalių, viršui patalo. Paskui trijose vietose su raiščiais ar skepetėlėms reikia tvirtai aplink koją aprišti. Tik, žinoma, aprišant nereikia per daug suveržti, kadangi tas gali padidinti skaudėjimą. Patalas ir be skeveldų yra veik užtektinai tvirtas prilaikyti atsakančiai koją. Kuomet pridedama skeveldos, iš šalių reikia pridėti pirm ką tokio minkšto—palas, šiaudų, šieno, vatos, lapų ar ko kito. Atsitikime priepuolio, bent kas stiprus ir užtektinai ilgas galima pavartoti, kaip ve nendrė, lietsargio (parasono) Pav. 29.—Skeveldos dėl sulaužytos šlaunies. kotelis ir tam panašiai, vietoje skeveldų. Tuosyk raiščiu ar skepetėle apvynioję kaip pirmiau. Apžiūrėk sukrėtimą. Sulaužymas šlaunies. Simptomai. Kaip aukščiau, ligonis parpuola ant žemės. Yra sunku atskirti sulaužytą vietą, iš priežasties storų raumenų. Apsiėjimas. Reikalingumas apžiūros daktaro ir teippat apžiūrėjimas sutrenkimo yra daug didesnis negu kad atsitikime kuomet nulaužta koja. SUTRINIMAS KELIO ROPES. 67 Jei neatskiri nulaužtos vietos, apsieik kaipo su sulaužyta. Siame atvejį skeveldą reikalinga tvirta ir ilga, kad siektų nuo pažastės iki galui kojs. Vidurinė skeveldą turi siekti nuo kirkšnio iki letenai. Jei vidurinės skeveldos negalima tuojaus nusitverti, tai tuosyk abi kojas reikia surišti į krūvą. Sutrinimas kelio ropės. Simptomai. Kaip viršui, ligonis parpuola ir negali pakelti kojas. Nėra sunku atrasti sulaužytą vietą, kadangi galima už- čiuopti pozą (grabutę) kelyj po oda. Apsiėjimas. Patarnavimas daktaro tuojaus reikalingas, lygiai kaip ir sutrintos vietos apžiūrėjimas. Teipgi reikia būt atsargiam judinant iš vietos. Atitiesk koją. Pasijieškok skeveldą, kad ilgis siektų nuo vidurio šlaunies iki viduriui kiškos. Skeveldą turi būt teip plati kaip šlaunis, bet jei daroma su strioku, tuosyk galima panaudoti kad ir nendrę arba lietsargį. Uždėk priegalvį ant skeveldos, padėk skeveldą po šlaunia, kad galas siektų dar už kiškos, o vidurįs rastųsi po kelio linkymu ir tuosyk aprišk raišteliais ar skepetėlėms. Tik neaprišk ant nulaužtos vietos, bet vienu raišteliu išvienos pusės, kitu iš kitos, tinkamai, aukščiau ir žemiau kelio. Nulaužimas sprando. Simptomai. Ligonis prilaiko alkūnę sužeisto šono, su ranka kito šono. Jis negali pakelti rankb viršun peties. Galima užčiuopti įdubimą, pabraukiant ranka per sprandą. 68 SUŽEIDIMAI, KUOMET NERDURIA ODĄ. Apsiėjimas. Pašauk daktarą. Padaryktrikampį priegalvėlį iš dviejų nosinių skepetėlių. Įdėk tą priegalvėlį po pažaste sužeisto šono. Įdėk ranką j tarp-raištį pririečiant nuo alkūnės prie kertės rankos aukščiau alkūnės. Paimk raištį apie 3 colių platumo. Apvyniok juo horizon- tališkai aplink kūną ir aplink alkūnę sužeistos rankos. Ap- Pav. 30.—Aprengimas sulaužyto sprando. juosti, suprantama, galima sykiu, alkūnę, sulenktą ranką ir kūną. Kuomet priveržiama alkūne prie kūno, tai privers viršutini galą peties išsikišti priekin arba priešakiu. Kitas būdas: Paguldyk ligonj ir sužeistą petį laikyk tinkamai ant prie- galvio. Teip laikyk pakol pribus daktaras. NULAUŽIMAS RANKOS ŽEMIAU IR AUKŠČIAU ALKŪNĖS. 69 Nulaužimas rankos žemiau ir aukščiau alkūnės. Simptomai. Tokie nulaužimai galima lengvai apčiuopti prisilaikant jau pasakytų simptomų. Apsiėjimas. Pašauk daktarą. Apžiūrėk sukrėtimą. Palengva atitiesk sąnarį į jo naturališką vietą. Pav. 31.—Nulaužimas ran- kos aukščiau alkūnes. (Lavi- nimos reguliacijos, H C., U.S .4) Pa v. 32.—Skevelda ir apjuosimas rankos žemiau alkūnes. (Lavinimos reguliacijos, C. H., U. S. A.) Pasijieškok dvi skeveldas tinkamo ilgumo: dėl rankos aukščiau alkūnės kad siektų nuo peties ir nuo pažastės iki alkūnei, o dėl rankos žemiau alkūnės nuo alkūnės iki viduriui delno. Čia geriausia tinka lygios lentelės, bet galima ir kitą tvirtą medegą, kaip ve guntus, šakeles ir 1.1, panašiai panaudoti. SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. 70 Skeveldas apvynioti kuo minėtu yra gerai. Ranka aukščiau alkūnes, jei iš apačių kaulas sužeistas, tuosyk skeveldas reikia pridėti vieną iš apačios, kitą iš viršaus. Jei nulaužta ties viduriu, dėti iš šalių. Apvyniok. Ranką žemiau alkūnės. Padėk ranką ant krūtinės, nykščiu aukštyn. Pridėk vieną, įvyniotą j minkštą palą, skeveldą nuo alkūnės sulyg riešelio, o kitą išvidaus, pasiekiančią galus pirštų. Apvyniok. Sutrinimas riešelio. Tas yra paprastas sužeidimas, paeinąs nuo puolimo ant rankų, kurios iššoka per riešelius nuo perdidelio atsispirimo puolančio kūno. Simptomai. Tas priklauso prie rųšies sulaužymų,kuriems duota sutrinimo vardas. Pajiega sužeidimo sustume vieną kaulą į kitą teip, kad jie veik pasidaro viens. Didelis išnarinimas netraška, nesijudina ir 1.1. Apsiėjimas. Pašauk daktarą. Nebandyk atliuosuoti kaulus, bet palik kaip jie yra. Paskui, apsieik kaip prie žemiau alkūnės nulaužtos raukos. Simptomai. Paprasti simptomai nulaužimo, ką galima lengvai apčiuopti. Apsiėjimas. Gražiai atitrauk naturališkon vieton. Pridėk iš apačios seną, apvyniotą balanėlę ir aprišk su raišteliu. Sutrinimas pirštų. SULAUŽYMAS ŠONKAULIŲ IR KAUKUOLES. 71 Prilaikyk ranką apvyniodams. Parodyk daktarui teip greit, kaip prieinama. Nulaužimas šonkaulių. Simptomai. Didelis skaudėjimas kvėpuojant ir kosėjant. Kvėpavimas trumpas ir ligonis spaudžia ranka šoną, kad prašalint judėjimą krūtinės. Gali jausti girgždėjimą sulaužytų kaulų galų uždedant ranką ant krūtinės, vietoje, kur labiausia skauda. Apsiėjimas. Aprišk didelę skepetėlę ar trikampę palą aplink krūtinę prisegk didelį rankšluostį tvirtai aplink krūtinę arba uždėk suvyniotą raištį ant krūtinės. Tas aprubežiuos krūtinės judėjimą ir sumažins skausmą. Jei sukrėtimas žiaurus, pašauk daktarą kuogreičiausia. Jei ne žiaurus, daktarą galima pašaukti kuomet galima, jei aprišta kaip pasakyta. Apžiūrėk sukrėtimą. Simptomai. Ligonis esti veik besąmonės, iš priežasties sužeidimo smegenų. Jei sužeista iš šono kaukuolčs, tuosyk esti nuobėgis kraujo išnosies, ausų ar burnos. Jei skliautas— žaizdą arba {laužimą galima apčiuopti po oda, perbraukiant per j ą ranka. Apsiėjimas. Pašauk daktarą. Paguldyk ligonį aukštieniuką galva aukščiau ir laikyk tykiai pakol daktaras pribus. Sulaužymas kaukuolės. 72 SUŽEIDIMAI, KUOMET NEPRADURIA ODĄ. Sulaužymas apatinio žando. Simptomai. Burna atdara, ligonis negali kalbėt. Sulaužymas tankiai gali išsiveržti į išlaukinę pusę ir vidurinėj pusėj gali įvykti netvarka dantų. Gali bėgti kraujas iš smegemų. Smūgis. Apsiėjimas. Pašauk daktarą. Gražiai pakelk nulaužtą žandą ir patrauk prieš viršutinius dantis. Prilaikyk toje vietoje su raišteliu, aprašytu ant 24 puslapio, arba dviem kaspinais, vienu vertikališkai, ąprišant per viršugalvį, o kitu, ilgesniu, horizontališkai žemiau aplink galvą. Apžiūrėk sutrenkimą. Simptomai. Paprastai užčiuopti nesunku. Skaudėjimas, sutinimas, braškėjimas ir išnarinimas (iškrypi- mas) . Sutinimas esti toks didelis, kad iškrypimas veik neaiškus. Esti neretai sujungta žaizda. Apsiėjimas. Paguldyk labiausia galimoj naturališkoj vietoj ir uždėk plėstrą nuo smilkinio iki smilkiniui, ant visos nosies. Pirmkol uždėsi plėstrą, pridėk iš abiejų šalių nosies kompresą iš gazelės. Jei nesiranda tinkamo plėstro, tuosyk aplink nosį ir galvą aprišk tinkamu raišteliu, tik saugokis nesuveržti. Pašauk daktarą, kadangi yra pavojus nuo tokio išnarinimo. Nulaužimas nosies. KLAUSIMAI. 73 Sulaužymas strėnų. Simptomai. Ligonis negali pasijudinti. Jokios pajautos nėra žemiau sužeistos vietos. Apsiėjimas. Pašauk tuojaus daktarą. Jei galima, nejudink ligonį pirm kol daktaras pribus. Jeigu reikia paimti ligonį išvietos kurioje jis tapo sužeistas, pasišauk didelę pagelbą jį kelti. Tas turi būt daroma su didžiausia atyda, kad nesulenkti nugarkaulį, nes tas sutrins strėnų virvę. Ligonį reikia atsargiai uždėti ant neštuvų. Apžiūrėk smūgį. KLAUSIMAI. 1. Kokios yra paprastos priežastįs sužeidimo nepraduriant odos? 2. Kaip tokius sužeidimus prašalinti? 3. Aprašyk užgavimus. 4. Kokie yra simptomai užgavimiĮ? 5. Kaip tu juos apžiūrėtum? 6. Dideliuose ir žiauriuose užgavimuose, ka dar tu darytum? 7. Kas tai yra išsisukimas? Kokios priežastįs? Kokie simptomai? 8. Kas tai yra apsiejimas? 9. Kas tai yra niksterejimas? 10. Ar žiaurus niksterejimas yra menku sužeidimu? n. Kas yra išnarinimas? 12. Nuo ko išnarinimas atsitinka? Simptomai? Apsiėjimas? 13. Kokiose apystovose ir atvejyje tu bandytum atšokdinti išnarinimą? 14. Kuomet tu pradėtum veikti? 15. Pavojus nuo mėginimo atšokdint išnarinimus. 16. Aprašyk ypatingą apsiėjimą prie išnarimimo apatinio žando, piršto ir peties. 17. Kas tai yra nulaužimas? 18. Ar sulaužymai yra paprasta nelaime, palyginant su išnarinimais? 19. Koks yra paprastas nulaužimas? 74 SUŽEIDIMAI, KUOMET NERPADURIA ODĄ. 20. Kas tai yra sujungtas nulaužimas? Priežastįs paprastų ir sujungtų sulaužymų? 21. Kaip tu apsaugotum paprastą sulaužymą nuo sujungto sulaužymo? 22. Kaip tu patėmysi jog tai paprastas sulaužymas ant ypatos, kuri sužeista? 23. Kaip tu apžiūrėtum paprastą nulaužimą? 24. Kaip tu patėmytum sujungtą nulaužimą? 25. Apsiėjimas prie sujungto nulaužimo? 26. Simptomai ir apsiėjimas prie nulaužtos žemiau kelio kojos; šlaunies; kelio ropės; sprando; rankos aukščiau ir žemiau alkūnės, riešelio; pirštų; šonkaulių; kaukuolės; apatinio žando; nosies; strėnų. PRAKTIŠKI BANDYMAI. Parodyk būdą apsiejimo prie išnarinto apatinio "ando, peties ir pirštų. Parodyk budus apsiejimo prie paprasto ir sujungto nulaužimo. Parodyk apsiėjimą ir pridėjimą skeveldų prie žemiau kelio nulaužtos kojos; šlaunies; kelio ropės; sprando; rankos aukščiau ir žemiau alkūnes; riešelio; pirštų; šonkaulių; kaukuolės; apatinio žando; nosies; strėnų. SKYRIUS V. SUŽEIDIMAI PRADURIANT ODĄ. Sužeidimus praduriant odą, paprastai vadinama žaizdomis. Aprašymas.—Žaizdose netik kad esti pradurta oda, bet paprastai esti mažiau ar daugiau sužeistos ir vidurinės plėvės. Tas padeda atskirti šias žaizdas nuo sužeidimų tikką aprašytų (išskyrus sujungtus sulaužymus, kurie yra tikroms žaizdoms), kadangi pirmesnės esti apribotos nuo vidurinių plėvių po oda. Žaizdose, plėvės kur apsaugotos, oda esti perdurta kriaurai ir todėl gręsia pavojus nuo to, kad gali Įeiti pūlių gymiai ir po to uždegimas su atsiradimu medegos ar pūlių. Iš žaizdų teippat, kadangi kai-kurie kraujo indeliai esti sužeidžiama, todėl daugiau ar mažiau kraujo nubėga. Yra labai reikalinga mokiniui pirmos pagelbos suprasti veiki- mą gymių, kurie Įeina Į kūną per pradurtą vietą. Šie gymiai yra vitališki, arba, kitais žodžiais sakant, gyvi organizmai. Kuomet sužeidimuose nuo mechaniškų ir chemiškų veikmių skaudėjimas kūną apima tuo po sužeidimo, sužeidimuose nuo vitališkų veikmių tas esti visai kitaip. Joks ženklas nepasirado tuo po sužeidimui, bet skaudėjimas pradeda apimti vėliau, su augimu gyvų organizmų. Gymiai, apie kuriuos męs privalom pamąstyti, gali Įeiti Į kūną tik per žaizdą arba pradurtą odą. Šie gymiai, kurie yra per maži kad mūsų akįs galėtų juos matyti, išskyrus tik kibą per mikroskopą, yra priežastimis uždegimo ir formacijos pūlių arba medegos. Jų yra nesuskaitomi milijonai, bet jie negali įeiti Į plėves mūsų kūnų—jie gali Įeiti tik kaip-nors iš 75 76 SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ. lauk. Šis yra svarbiausias faktas, kurį reikia atminti. Teipgi yra svarbu žinoti, kad pūlių gymiai nelaksto po orą ir todėl jie negali i žaizdas įsigauti iš oro. Pūlių gymius atrandama ant paviršiaus mūsų kūnų, ant peilių ir kitų dalykų, kurie yra priežas- tim sužeidino i vandenyj, pridulkėjusiuose kambariuose ir 1.1., teipgi ant chirurgiškų instrumentų ir palų, išskyrus jei ypatinga atyda buvo į tai atkreipta, kitais žodžiais, jei buvo paliuosuoti tie instrumentai nuo gymių, nuvalant tuos instrumentus. Daleiskim, kad žaizda jau aplaikyta, kas tad atsitiks? Jei pūlių gymiai nespėjo į ją Įeiti, tai gyja greitai, jei jon įeitų pūlių gymiai, tas reikš kad uždegimas tęsis, mažiau ar daugiau medegos atsiras, ir tad sugers nuodingus produktus iž žaizdos, kuri kas kart darysis žiauresnė, tuomi užsinuodis kraujas ir labai tankiai bus neišvengiama mirtis. Kadangi gymiai paprastai čiapat randasi, gali būti kad netikusiose apystovose jie visuomet dasi- gaus į žaizdas,—nežiūrint—nuo paviršiaus kūno ar nuo įrankio, buvusio priežasčia žaizdos. Tas tiesa, bet jei nors keli pūlių gymiai dasigaus į plėves, jie panaudos visus gymius be jokio keblumo ir joks blogas neatsitiks; dar daugiau, negut tik perdaug pūlių gymių dasigauna į kūną, kraujas čirkšdamas iš sužeistos vietos gan tankiai iš plaus teip daug lauk, kad plėvės gal panau- doti kelias likusias, be didelio sunkumo. Ta yra tikra priežas- tis, kodėl žaizdos tos nėra teip pavojingos iš kurių kraujas gali kuo- sai bėgti. Męs matome dabar, kad kokia nebūk žaizda, nereikia ją užteršti, kaip nebūk, ypatingai nuo rankų, chirurgiškų in- strumentų, palų ir t.p. Yra geriausia žaizdą aprišti su čysta pala, o tas apsaugos ją nuo užteršimo (žr. Suveržimas, pusi. 34). Bet jei nėra kuo tinkamai aprišti, tad reikia, jei tad galima, laikyti sužeistą vietą prieš tyrą orą, nes, kaip jau sakyta, mažiau pavojaus yra iš oro pusės. Paprastas vanduo yra pavojingas, nes jame tankiai esti pūlių gymiai. Simptomai užteršimo žaizdų: esti karštis, paraudonavimas, ĮVAIRUMAS ŽAIZDŲ. 77 skaudėjimas, sutinimas ir dalimis arba visiškai nevaldymas to kūno sąnario, ant kurio yra žaizda. Jei visai kurie iš šių dalykų apsireiškia į kelias dienas po sužeidimui (bent Į 3-4 dienas) daktaras neatkutinai reikalingas, nes neapžiūrint gali dar blogiau pasidaryti. Atmaina žaizdų. 1. Įpiautos ar Įrėžtos žaizdos yra tos, kur oda ir apatinės plėvės yra atidalinamos viena nuo kitos kokiu aštriu instru- mentu. Tų žaizdų priežastimis esti skustuvai (britvos), aštrus peiliai, stiklai ir tam panašus dalykai. Kad apsisaugoti nuo susižeidimo paminėtais Įrankiais, reikia kiek nors prisilaikyti atsargumo. Šioje permainoje žaizdų, kadangi kraujo indeliai esti kiaurai perpjaunami, gali būti didelis kraujo nutekėjimas. 2. Suplėšytos žaizdos, kuomet plėvės esti labiau suplėšytos nė kad perplautos. Tokių žaizdų priežasčia esti suplėšymas ar sutrinimas plyštant ar sprogstant kokiam nors instrumentui, prie mašinerijų arba papuolus po ar tarp elektriškų ar garinių vagonų. Kaipo nuomonė perspėjimo, atkreipiama atyda, kad tokių dalykų reikia saugotis. Šiame atvejyje, kadangi kraujo indeliai esti sutrinama lygiai kaip ir kitos plėvės, tad kraujatekis nesti teip didelis kaip iš pirma minėtų skirtingų žaizdų, bet, imant atydon būdą sužeidimo, purvai labai greitai gali dasigauti į plėves ir kadangi jos yra teip suplėšytos ir išdraskytos biauriai, kad viena pusė nuo kitos atsiskyros, tai uždegimas ir medega yra paprastu dalyku. 3. Pradurtos žaizdos esti gilios, su maža skylele, priežasčia kurių esti smaili ir aštrus instrumentai, kaip ve durklai, bagnėtai ir tam panašus. Žaizdos, kurių priežasčia esti kulkos, teipgi priklauso prie šios rųšies. Žaizdos šio skirtumo yra, suprantama, tankiai neišvengiamos, tečiaus didelis skaičius (o gal ir daugiausia) 78 SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ. esti nuo nesisaugojimo, kuris tankiai, jei ne visuomet, yra prasi- kaltimu. “Aš nežinojau, kad buvo užprovyta” tai nėra jokiu išsiteisinimu ir jeigu su pištalietu arba revolveriu baikų nekrėsi, tai nėkuomet į nieką nejšausi. Kraujabėgis iš tokių žaizdų esti tankiausia mažas, bet gali būt ir didelis, jei labai sužeidžia kraujo indelius. Užkrėtimas čia irgi nėra nepaprastu, kadangi pūlių organizmai įėją j žaizdą jau randa plačią dirvą plėtoties. Simptomai žaizdų. Priebutis žaizdų. Skausmas. Sukrėtimas. Kraujabėgis. Kraujabėgis: Kokios nebūtų žaizdos, iš jų veik visuomet nubėga daugiau ar mažiau kraujo, bet palygintinai kai-kurios iš jų esti surištos su pavojingu kraujabėgiu, kadangi dideli kraujo indeliai tankiausia ne išsisaugoja sužeidimo. Prie to, aktuališkas pasirodymas kraujabėgio, nubėgimas įžymaus latako kraujo, sukelia tulus simptomus. Apsilpimas ir šalta oda, nublankęs veidas, įtemptos akių lėlės, silpnumas, nereguliariškas kvėpavimas, dūsavimas, silpnas pulsavimas, apkvaitimas ir pametimas sąmonės. Žiaurumas simptomų priklauso nuo to, kaip daug ir kaip greitai kraujas nubėga. Apžiūrėjimas žaizdų. Šitą geriausia galima išdėstyti po dviem antgalviais: 1. Apžiūrėjimas žaizdų be žiauraus kraujabėgio; ir 2. Apžiūrėjimas žaizdų su žiauriu (arba dideliu) kraujabėgiu. i. Apžiūrėjimas žaizdų be didelio (žiauraus) kraujabėgio. Jei žaizdos gilios, arba tokios, kurios apima didelę vietą paviršiaus, tuojaus reikia pašaukti daktarą. Yra visuomet ĮVAIRUMAS ŽAIZDŲ. 79 geriau pašaukti gydytoją, jei abejoji apie pagelbą savo priežiūros. Perrėžk arba atsegk darbužius teip, kad žaizda butų matyti. Atraitok drabužius kad jie nesiektų žaizdos. Nesilytėk žaizdos tu pats, negi daleisk ligoniui pačiam pa- liesti. Atmink, kad nereikia skubintis, nes oras neužkrės žaizdos. Jeigu manoma kad daktaras tuojaus, bent j kelias valandėles pribus, tad daugiau nieko nereikia daryti apžiūrėjime ligonio. Laikymas prieš orą atviros žaizdos yra daug geriau nė kad pridengimas jos kuo tokiu, kas chirurgiškai nėra čystas nė antiseptiškas. Jeigu, daleiskim, po ranka randasi koks chirurgiškas ar antiseptiškas kompresas—uždėk ant žaizdos tuojaus ir gražiai aprišk. Tas apsaugos nuo užkrėtimo ir prie to sulaikys kraujabėgį, koks jis nebūtų. Faktiškai gi, tokia metodą sulaikys kraują iš devynias-dešimts devynių nuo- šimčių visų žaizdų. Apžiūrėk smūgius, jei atsitiko. Jei ligonis silpnas, paguldyk jį galva žemiau. Jei menkos žaizdos, tokios kaip nudrėskimai, yra daug geriau leisti kraujui liuosai nulėgti, nė kad stabdyti jį. Tokias žaizdas nereikia čiulpti, bet suspaudžiant iš abiejų šalių, reikia leisti kraujui nubėgti. Jeigu nudrėgsta pirštas, yra gerai užpilti pieno ant jo. Nėkuomet nešluostyk nuo žaizdos kraują, išskyrus, jei turi chirurgiškai čystą palą. Šios yra vienatinės rųšies žaizdos, prie kurių galima vartoti vandenį nuplovimui kraujo. Pavojus užsikrėtimo šių menkų žaizdų yra labai menkas, prie to, sukrekėjus ant jų medega yra kur kas pavojingesnė nė kad patsai vanduo. Šmotelis čystos gazos yra labai tinkamas aprišimui. 80 SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ. 2. Apžiūrėjimas žaizdų su dideliu kraujabėgiu. Užstabdyk bėgimą. Paguldyk ligonį teip, kad jis nenuvoktų apie didelį nu- bėgimą kraujo. Paguldyt reikia galva žemiau, kad smegens gautų tiek kraujo, kiek tik galima. Nedaryk nieko tokio kas padidintų bėgimą kraujo. Saugoti nuo staigių susijudinimų. Kuomet kartą kraujas jau apsistoja bėgęs, ligonis turi būti ramus, kadangi mažiausias susiju- dinimas gali patraukti palą ir tuomi duoti progą vėl kraujui išsiveržti. Žiūrėk, kad ligonis turėtų pakaktinai šviežio oro, apklostyk jį šiltai ir apstatyk aplink prie šonų karštas bonkas, jei jos randasi. Naturališkai, paakstinimai padidis spėką krūtinės, todėl jie nėra geistini: bet kai-kada ligonis esti teip silpnas, jog jį neatbūtinai reikia paakstinti, kad gel- bėti nuo mirties. Kuomet gi galima, visuomet vengkie tą daryti, pirm-kol kraujas esti užstabdytas kokiu mechaniš- ku budu. Pusė arbatšaukščio aromatiškų amonijos spiritų ir pilnas paprastas šaukštas vandens arba šaukštas degtinės yra geru paakstinimu. Norint sulaikyti bėgimą kraujo, reikalinga žinoti iš kokių indelių jis bėga. 1. Gyslinį kraujabėgį galima pažinti iš tyro raudono krau- jo, bėgančio sriove. Kraujas bėga labai greitai. 2. Striktuotą kraujabėgį galima patėmyti nuo nuolataus išsiveržimo tamsiai-melsvo kraujo. 3. Kapiliarišką. Kapiliariškas paeina iš labai plonų, už plauką plonesnių, gyslelių. Kraujabėgį galima įsivaizdinti nuo dumbluoto, turinčio plytos parvą, kraujo. Kraujabėgis nėra žiaurius jei iš arterijų ir gyslų. Naturališkai, kaip arterijos, kapiliaros, teip ir gyslos galima įpiaut vienoj žaizdoj ir todėl kraujas gali bėgti kartu iš ARTERIŠKAS KRAUJABEGIS. 81 visų trijų; šiame atvejyje reikia arterijų kraujatekis pir- miaus apžiūrėti, o gyslų ir kapiliarų kraujatekis vėliau. Arteriškas kraujabėgis. Apsiėjimas. Pasauk tuojaus daktarą. Nelauk jo (daktaro), nes teip darant, ligonis gali numirti arba likti bevilčiame padėjime, pakol daktaras pribus. Jei reikalinga—perpiauk drabužius tuojaus, kad butų matyti vieta, iš kur kraujos bėga. Jei labai žiaurus kraujabėgis, padaryk pirm pagal sekantį nurodymą: Braukyk su pirštais ar kuo kitu ant gyslų tarpe bėgančios vietos ir širdies. Tas sulaikis kraują, lygiai kaip sulaikytum vandenį iš guminės dūdos bėgantį, suspaudžiant tą dūdą. Padaro dar daugiau nė tą, kaip nebūk. Naturališka metodą užstabdymui kraujo yra formacija sukrekėjimo ir kuomet užspaudžiama gyslos, užstabdoma kraujo išsiveržimas ir tuomi duodama proga jau išsiveržusiam sukrekėti. Spuogai kur užspaudimas arterijų yra geriausia galima, jau pasakyta, tečiaus bus reprošalį peržvelgti šį dalyką teip toli, ant kiek principijališki spaudimo spuogai gal būt tinka- miausia užspaudžiama su pirštais arba nykščiais ir 1.1, kurie seka. Temporališką gyslą, kuri pasistato į didelį pavojų nuo tekėjimo kraujo iš suplaišytų žaizdų, galima apčiuopti spaudant priekyj ausies, truputį aukščiau žemojo žando. Dalis šios gyslos eina pro smilkinį linijoje nuo aukštesnėsės briaunos ausies, aukštyn antakio. Bent vieną iš šių spuogų galima panaudoti, kuomet kraujas bėga iš tos pat pusės galvos. Bėgimą kraujo iš bent kurios dalies galvos galima užlaikyti drūčiai surišant galvą. Aprišti reikia aplinkui, aukščiau ausu. 82 SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ. Karotidišką gyslą galima užspausti spaudžiant nykščiais arba pirštais giliai į kaklą, priekyj gan įžymaus raumens, kurs eina nuo aukštesnėsės dalies krūtinės kaulo j užpakalį ausies. Paveikslas 33 parodo spaudimą karotidiškos gyslos iš kairiojo šono. Kraujabėgis iš galvos, išskyrus šoną, apie ką jau sakyta, galima geriausia užlaikyti užspaudžiant karotidišką gyslą. Žaizdos kakle, nežiūrint ar tai butų Pav. 33.—Spaudimas ant karotid- iškos arterijos. (Lavinimas reguliacija, H. C., U. S. A.) Pav. 34.—Spaudimas ant kaklines arterijos. (Lavinimas ■ reguliacija, H. C., U. S. A.) sužeista arterijos ar gyslos, yra teip pavojingos, kad kraujo taką kuogreičiausia reikia užspausti. Jei kraujas bėga iš peties arba pažastės, kaldinę gyslą galima pasiekti spaudžiant pirštais ar nykščiais giliai tarp peties ir kaklo. (Pav. 34.) Kuomet kraujas bėga išbent kurios dalies rankos, rankos gyslą reikia suspausti už vidu- rinės briaunos didžiojo raumens viršui alkūnės. (Pav. 35.) ARTERIŠKAS KRAUJABEGIS. 83 Kuomet kraujas bėga išdelno, geriausiai įvynioti akmenį ar ką kitą į gazelę ir į ranką užgniaužti. Kuomet bėga iš šlaunies, kojos ar letenos, spausk užpakalio link nykščiais viduriu kirkšnio, kur arterija pereina skersai kaulą. (Pav. 36.) Jei spaudi su pirštais ir jauti arterijos plakimą, tu gali su mažu rupestingumu pirštais prispausti prie kietos vietos Pav. 35.—Spaudimas ant rankinės arterijos. (Lavinimas reguliacija, II. C., U. S. .4.) ir užlaikyti kraujabėgį. Kuomet tu sustabdei kraują tokiu budu, gali būt persitikrinęs, kad ligonis apsaugotas teip ilgai, pakol tu tęsi užspaudimą. Tau bus sunku teip išlaikyti ilgiau kaip dešimts ar penkiolika minutų, kaip nebūk, nes tavo pirštai pails. Todėl visuomet reikalinga turėti kraujaveržį. (Kraujaveržiai aprašyta ant puslapio 41.) Kita metodą galima pavartoti užlaikymui kraujo, vieton kraujaveržio (veržtuvo). Ją galima vartoti kuomet kraujas bėga iš vietos žemiau kelio arba alkūnes. 84 SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ. Viens iš dviejų, priegalvis padarytas iš gazų arba suvyniota pala reikia įdėti į tarpą linkymo ir tada sulenkti per kelį (jei koja) ar per alkūnę (jei ranka) teip, kad galas rankos ar kojos pasiektų antrą dalį ir tuosyk reikia vieną dalį prie kitos pririšti; esantis tarpe priegalvis užspaus kraujabėgį. Pa v. 36.—Suspaudimas Femorališkos arterijos. Viena iš šių metodų visuomet reikalinga, jei daktaro pagelba negalima gauti ankščiau dviejų ar trijų valandų. Jei ne šis dalykas, tai tu butum kebliame padėjime. Jei kuris nors iš aparatų laikoma tarp sulenktos alkūnės ar sulenkto kelio ilgiau nė dvi-tris valandas, tuosyk yra gan didelis pavojus iš priežasties užkirtimo bėgiojimo kraujo, kas yra priežasčia apmirimo žemesnės dalies. Nė jokia dalis kūno negali ARTERIŠKAS KRAUJABEGIS. 85 Pav. 37.—Veržtuvas, uždėtas ant rankines arterijos. SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ. 86 būti gyva iš priežasties ilgą laiką ne vaikščiojimo joje kraujo, ir vėl, jei suveržimas prašalinama, kraujabėgis vėl gali atsinaujinti. Tokiame atvejyje laikyk veržturą ar prie- galvį toje-pat vietoje ant tiek ilgai, kad nebūtų per ilgai, sakykim dvi valandas. Tuo tarpu prirengk antiseptišką Pav. 38.—Veržtuvas, uždėtas ant Femorališkos arterijos. veržtuvą arba turėk gatavai vieną parengiąs, būdu jau apra- šytu. Uždėk ji ant žaizdos atsargiai ir apvyniok raiščiu tinkamai teip, kad padarytum tvirtą užveržimą ant vietos, iš kurios kraujas bėga. Suveržimą tarpe širdies ir žaizdos dabar galima palengva atliuosuoti. Jei bėgimas kraujo neatsikartoja—gerai ir puiku: jei atsikartoja, veržtuvą ar priegalvį vėl reikia panaudoti. Antru syk nuimti vereikia, GYSLINIS KRAUJABĖGIS. 87 laikyk bent per vieną valandą, kadangi tas laikas reikalin- gas atsinaujint sukrekėjimui kraujo. Daleiskim, pirmu kart, nors tad jokiu budu netikėtina, kad tu nejstengiai užlaikyti kraują, užverždamas ar užspaus- damas tarpe širdies ir žaizdos—tas ir dabar dar nereikalauja kad tu nusimintum. Suprantama, tu nenorėsi kišti savo pirštus prie žaizdos, kadangi tas gali užkrėsti, bet atsitikime žiauraus arteriško kraujabėgio, kurio tu neįstengi užlaikyti užspaudžiant tarp širdies ir žaizdos, tu turi tuojaus už- spausti įpiautą arteriją pačioje žaizdoje. Jeigu turi anti- septišką kompresą arba chirurgiską čystą palą, apvyniot sau pirštus, kuriuos naudosi prie suspaudimo arterijos, tas yra daug geriau, kadangi tai apsaugos žaizdą nuo užkrėtimo, bet elgkis greitai ir atsargiai. Kuomet atsakantis užveržimas atlikta tokiu budu, tuosyk, jei galima, reikia pamainyti kompreso raišteliais, kurie jau aprašyta. Jei esti sužeista mažesnėsės arterijos ir kompresas atsakančiai aprištas žaizdoje paviršiui, tad tankiai esti viskas kas reikalinga, tai užstabdvti kraują. Vieta teip pat daug reiškia užlaikyme kraujo. Pakeliant aukščiau ranką ar koją, priverčiama širdį kvėpuoti prieš sunkenybę ir tokiu budu duodama kraujui proga sukrekėti, kas užkemša sužeistą arteriją. Gyslinis kraujabėgis. (Dideles gyslos.) Apsiėjimas. Būdas sulaikimo kraujabėgio yra veik toks pat, kaip ir sulaikymas iš arteriško kraujabėgio. Pašauk daktarą. Prašalink visokius apraišalus, tokius, kaip siauras kalnierius, 88 SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ diržas, gumai (raišteliai) ant rankų ir kojų ir drabužius, kurie sulaiko širdies link gryžtantį kraują. Jei sąnarys sužeista, pakelk jį, kad tuo pagelbėti tekėjimą kraujo atgal j širdį. Uždėk kompresą ant žaizdos atsakančiai ir aprišk drūčiai. Jei chirurgiško čysto ar antiseptiško kompreso nėra po ranka, ir jei žaizda žiauri, tad yra neatbūtinai reikalinga atsakančiai užspausti žaizdoje pirštais. Tą, suprantama, galima daryti grumenties su pavojumi užkrėtimo žaizdos. Jei galima, kelias valandas laikyk sužeistą vietą pakeltą, kuomet jau kraujas sustabdytas. Žaizdose kaklo, tokiose kaip ve įpiovimas gerklės, kai-kurios kaklo kraujagyslės tankiai atsidalina. Yra tai labai paprasta šiame atvėjyj, kad mirtis ateina pirmiau, nė kad suspėjama ką-nors daryti. Jei ne, tuojaus užkišk pirštais sužeistą vietą ir paskui pamainyk kompresu juos. Sis kompresas turi būt aprištas tvirtai, vietoje. Patinę Gyslos yra gyslos, kurios pasidaro gan didėlės nuo nusilpimo jų balzgamų. Tik lytinčiosios kojų reikia čia apsvarstinėti. Jos gali trukti nuo sužeidimo ar be su- žeidimo, atnešdamos pavojingą ir net pragaištingą krauja- bėgj, jei neatkreipiama į jas greita atyda. Pašauk tuojaus daktarą. Paguldyk ligoni aukštieninką. Prašalink visokius suveržimus nuo kojos viršui vietos iš kur bėga kraujas. Pakelk koją. Perpjauk ir atraitok drabužius, kad butų matoma žaizda. Uždėk chirurgišką čystą ar antiseptišką kompresą ant vietos, iš kurios kraujas bėga ir aprišk atsakančiai, arba, KRAUJABĖGIS iŠ NOSIES. 89 jei neatbūtinai reikalinga, pavartok pirštus užspaudimui ir tuojaus pamainyk čystu kompresu. Laikyk ligonį gulintį kelias valandas teip, kad jo kojos butų pakeltos aukščiau. Jei spėjo daug kraujo nubėgti, apklostyk ligonį šiltai ir pridėk karštas bonkas iš šalių. Daryk paakastinimus tik tuomet, kuomet reikia ligonį gelbėti nuo mirties, nes šiaip jau paakstinimai padidis pla- kimą širdies, lygiai kaip ir bėgimą kraujo. Vidurinis kraujabėgis. Gali išsiveržšti lygiai kaip iš priežasties gilios žaizdos kur Į plaunama dideli kraujo indeliai vidurinių kūno organų, teip ir nuo trūkimo kraujo indelių plaučiuose ar gerklėj. Simptomai. Teip kaip nuo kraujabėgio, bet kadangi bėgimas esti vidu- riuose, todėl nematomas. Apsiėjimas. Pašauk tuojaus daktarą. Paguldyk ligonį aukštieninką, padedant jo galvą truputį žemiau. Uždėk ledo, arba sušlapintą šaltam vandenyj palą, ant vietos, iš kurios manai kraujas bėga. Kad atskirti krauja- bėgį iš plaučių nuo kraujabėgio iš gerklės, atmink, kad pirmes- niam kraujas esti šviesiai raudonas ir putotas ir verčia kosėti, kuomet išpaskutinio yra tamsus ir verčia vemti. Daryk paakstinimus tik tada, jei ligonis labai apsilpsta. Kraujabėgis iš nosies. Paprastai tame atvėjyj nėra priežasčia žaizda, bet kraujas ateina savaimi. Menkas kraujabėgis iš nosies nereikalauja jokio apžiūrėjimo, kadangi tas nesuteiks jokios pagelbos. 90 SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ. Apsiėjimas.—Žiaurus. Pasodyk ligonį į kėdę, užriečiant jam galvą. Atliuosuok kalnierių ir viską kitą kas veržia kaklą. Uždėk ką šaltą už kalnieriaus, pavyzdžiui gali būti raktas arba pala, suvilginta šaltam vandenyj. Pakišk susuktą po- pierą po viršutine lupa. Jei bėgimas nepasiliauna, sūdyto vandens,—pilną arbatšauk- štį druskos arba atsto į puoduką vandens—ir ištrinti nosį. Jei dar ir tuomet nepaliauja kraujas bėgęs, pašauk tuojaus daktarą. Pirm-kol daktaras pribus, mažu šmočiuku vatos ar gazelės reikia užkišti tą šnirpšlę, iš kurios bėga kraujas; įkišti reikia apie colį tolumo, elgianties atsargiai. Paišiukas labai gerai atsako įstumimui to kamštelio. Žnaibymas minkštosios dalies nosies žiemiau kaulo teipgi tankiai pagelsti užlaikyti kraują. Paakstinimus reikia vartoti tik teip, kaip ir prie visų kitų rūšių kraujabėgio. Visas žaizdas reikia apžiūrėti prisilaikant generališkų principų, kurie jau aprašyta. Žodis ar du reikalinga, kaip nebūk, prie dalyko apie pilvo žaizdas, kur ypač esti atski- riama įturys į dalis is priežasties didelių jpiovimų. Pašauk tuojaus daktarą. Uždėk čystą palą ant žaizdos ir prižiūrėk kad visuomet butų šlapia, užpilant maža dalim truput} sūdytu vandeniu, kadangi šioms paloms išdžiūvus yra jau ir nuo jų, apart kitko pavojus, kartais net didelis. Apžiūrėk sukrėtimą. Pilvo žaizdos. AKIŲ ŽAIZDOS. 91 Žaizdos, kuriose lieka pašinai. Apsiėjimas. Tokie pašinai reikia gražiai ištraukti ta pačia vieta kuria jie įlindo. Jeigu tie pašinai esti dideli ir pavojingai ir giliai į žaizdą sulindę, tuosyk tą žaizdą reikia kuo greičiausia parodyti daktarui. Plaušos medžio, tai paprasti pašinai; ištrauk pašinus su re- plukėms arba pridėk prie pašino peilį ir prispaudęs prie geležtės su nykščio nagu, trauk. Tokią pat metodą galima pavartoti traukiant pašiną iš panagės. Bet jei pašinas užlūžęs panagėj, išskusk nagą plonai viršui, ir išpiauk skylelę V pavydale, kad galėtum pasiekti. Mažus pašinus, įstrigusius į odą, galima prašalinti arba išimti užkabinant adata. Kad išvengti jau žinomo užsikrėtimo, bus daug saugiau, jeigu su muilu ir šiltu vandeniu nuplausi odą ir pirm pavartojimo perleisi adatą per liepsną. Žaizda, iš kurios jau išimtas pašinas, nėkuomet nereikia užlipyti plėstru ar kuo kitu. Kaip pasakyta, akies obuolys yra gan gerai apsaugotas nuo sužeidimo, bet tokie sužeidimai retkarčiais įvyksta. Simptomai esti—žiauriai nublankę ir paraudonavę akjs—ir jei sužeidimas; įvyko, tai labai lengva matyti įpiautą vietą. Tokius sužeidimus turi apžiūrėti daktaras. Todėl, bent kokiam sužeidime akių obuolių, pridengk abi akis su vata arba minkšta palele, pirm suvilginta į šaltą vandenį, kad butų užlaikoma akįs ramiai ir tuosyk reikia su raiščiu aplink galvą tinkamai aprišti. Buk atsargus, neaprišk aplink per stipriai, tai yra nesuveržk, Akies žaizdos. 92 SUŽEIDIMAI, KUOMET PRADURIA ODĄ. kad ta vata ar pala nespaustų akių obuolius, ir kad apsaugoti nuo užkrėtimo, reikia kad pala visuomet butų Šlapia, pakol neatšaukiama daktaras. Kuomet atvirintas vanduo yra daug saugesnis nuo užkrėtimo, gi neatvirintas yra truputį pavojingas. Pašinai iš akių reikia ištraukti, jei galima. Jeigu negalima ištraukti, tad į akį reikia įlašinti alyvos arba ricinų aliejaus. Nežiūrint, pagalios, ar pašinas išimtas ar ne, akis reikia apžiūrėti budu tikką aprašytu ir tuojaus reikia pašaukti daktarą. Užsikrėtimai akių paprastai esti nuo pelenų, pieskų arba dulkių. Tie kūnai iššaukia paprastą nesmagumą, silpnumą ir ašaras, kurios kartais laimingai išplauja akis ir išvaro visus negerumus lauk. Nėkuomet netrink akies, nes trinant gali paspausti akyj esantį žvirgždą, ar kas joj nebūtų, ir tuomi dar labiau žeidi. Pirmiausia, užmerk akį, kad tuomi duoti progą rinkties krūvon ašaroms, kurios išplaus lauk arba ant paviršiaus, ir tada jau galima lengvai išimti. Jei teip negalima, patrauk viršutinį blakstieną per apatinį kokius du ar tris kartus, užspausk šnirplę nuo sveikojo šono ir liepk ligoniui smarkiai šnypšti. Jeigu žvirgždas dar liekasi akyj, apžiūrėk apatinį, paskui viršutinį blakstieną žemyn ir jei žvirgždas matyt, nušluostyk jį su kampu minkštos, čystos nosinės skepetėlės. Viršutinį blakstieną ne teip lengva apžiūrėti. Pasodyk ligonį į kėdę ir užriesk jo galvą. Užversk viršutinį blakstieną ir už plaukučių prispausk briežuku (zapalka) prie skruosto. Paskui nusluoštyk, jei matyti žvirgždas, kaip pirmiau. Tą daryti reikia atsistojus iš užpakalio. Keli lašai citrinų aliejaus įlašinti į akį po iš- ploviui žvirgždų, yra labai gerai. Kalkes iš akies galima išplauti plaujant soliucija, sutaisyta iš vieno arbatšaukščio atsto, ir puoduko (arbatinio) vandens. Trupiniai kalkių, kuriuos galima matyti, reikia išimti teip pat, kaip ir bent kokie žvirgždai. PRAKTIŠKI BANDYMAI. 93 KLAUSIMAI. 1. Kas tai yra žaizda? 2. Kokio ypatingo pavojaus bijosi žaizda? 3. Kokios yra vitališkos veikmės? 4. Koks skirtumas užsikrėtime nuo chemiškos ar mechaniškos, ir vitališkos veikmių? 5. Kaip gali gymis įeiti į kūną? 6. Kur gymiai randasi? 7. Ką “Disinfekcija” reiškia? 8. Kas atsitinka su žaizda, jei gymiai į ją įsigauna? Jei ne įsigauna? 9. Kaip liuosas kraujabėgis sumažina žaizdai pavojų užsikrėtimo? 10. Kas tai yra uždegimas? n. Kas tai yra užnuodijimas kraujo? 12. Kaip tu prašalinsi pūlių gymius, įėjusius į žaizdą? 13. Ką žodis “Simptomai” reiškia? 14. Kokie simptomai uždegimo žaizdoje? 15. Kada jie atsiranda ir ką tu darytum, kuomet jie atsiranda? 16. Kokios atmainingos žaizdos? 17. Kokie yra simptomai žaizdų? 18. Kokie simptomai kraujabėgio? 19. Kaip tu apžiūrėtum, žaizdą, kuomet nėra žiauraus kraujabėgio? 20. Kodėl reikia leisti nubėgti kraujui iš menkų žaizdų? 21. Apžiūrėjimas žaizdų, kuomet esti žiaurus kraujabėgis? 22. Kaip tu pažįsi, ar kraujas bėga iš arterijų, gyslų ar kapiliarų? 23. Kaip tu apžiūrėtum arterišką kraujabėgį, gyslinį kraujabėgį, kapiliarišką kraujabėgį? 24. Kas tai yra Patinę Gyslos ir kaip tu jas apžiūrėtum? 25. Koks yra vidurinis kraujabėgis? kaip tu jį apžiūrėtum? 26. Kaip tu apžiūrėtum kraujabėgį iš nosies? 27. Apsiėjimas prie pilvo žaizdų? 28. Apsiėjimas su žaizda, kurioje lieka pašinas? 29. Apžiūrėjimas akies; kaip tu išimtum žvirgždą ar ką kitą iš akies? PRAKTIŠKI BANDYMAI. Nuo mokinių reikia reikalauti, kad nuduotai apžiūrėtų visokios rųšies išnarinimus ir nulaužimus, aprašytus pirmesniam skyriui. Liepk kiekvienam klesos nariui parodyti kur jis spaustų prieš krau- jatekį kiekvienos skirtingos arterijos. SKYRIUS VI. SUŽEIDIMAI NUO VEIKMĖS KARŠČIO, ŠALČIO IR ELEKTROS. Apdeginimai ir nušutinimai, apimą apdeginimus nuo elek- tros. Nušalimas. APDEGINIMAI IR NUŠUTINIMAI Aprašymas. Apdeginimai atsitinka nuo sauso karščio, kaip ve ugnies, kuomet nušutinimai įvyksta nuo skysto karščio arba nuo šla- pio karščio, kaip ve karšto vandens, garo ir 1.1. Bent kuris, gali paliesti tiktai odą, bet gali Įsigauti ir giliau. Nuo apdeginimų visos plėves kūno sulyg kaului gali suanglėti (pavirsti į anglius), o nuo apšutinimo gali aktuališkai išvirti. Viens ir kits remiasi ant gilumo, didumo ir vietos sužeidimo, lygiai kaip ir ant senumo sužeistos ypatos. Abu, išdegimas ir iššutinimas gerklės yra ypatingai pavojinga, kadangi sutinimas sužeistos vietos gali tuojaus būti pasekme užtroškimo. Priežastįs. Apdeginimų: Liepsnos ar ugnis, karštas ar ištarpintas metalas, elektriški sukrėtimai ir expliozijos gazo ar parako. Apšutinimų: Garas, verdantis vanduo arba karštas aliejus. Perspėjimas. Perspėjimai nuo paprastų apdeginimų ir apšutinimų tan- kiausia yra supainiotu dalyku, kaip kad apima: (i) Perspė- jimas nuo ugnies. (2) Užgesinimas. (3) Gelbėjimas ypa- 94 UŽGESINIMAS UGNIES. 95 tos nuo ugnies. (4) Užgesinimas degančių drabužių. (5) Prašalinimas pavojaus nuo karštų ar ištirpytų metalų; ir (6) Metodos prašalinimui gazų ir parako expliozijų. Perspėjimas nuo ugnies. Daug užsidegimų atsitinka nuo neapsižiūrėjimo. Generališki principai perspėjimo nuo ugnies yra, kad niekuomet nepalikti lempąten, kur liepsna gali ką nors pasiekti; neužgesinęs ugnį visiškai, teipgi nėkuomet nepalik, pagalios ir nepųsk, jei numanai kad liepsna gali ką tokio pasiekti. Užgesinimas ugnies. Ugnį visuomet ir visur galima lengvai užgesinti kuomet pra- sideda, bet jau yra suvis negalima kuomet liepsna apima plačiai, teip sakant, viską apsiaučia, tuosyk viskas turi sudegti. Todėl aišku, kad kiekviens privalo elgtis aktvviškai atsitikime ugnies. Iš kart ugnį galima užgesinti užliejant kelis viedrus vandenio arba užmetant kelias kaldras arba vilnones palas. Pieskos, pelenai arba purvai tuojaus užgesina tokią ugnį. Viens iš šių visuomet turėtų būt vartojamas vieton vandens kuomet dega aliejus, nes vanduo išdriekia aliejų, taigi kartu ir ugnį. Viskas kas aplink kabo, reikia nutraukti pirm pradesiant gesinti ugnį. “Viedras (kibiras) brigados” labai tankiai daug padaro užgesini- mui ugnies. Tas susideda iš dviejų linijų vyrų prie arčiausios vietos vandens nuo ugnies. Viens žmogus semia vandenį ir duoda kitam, tas kitam, pakol per rankas prieina prie paskutinio, tas lieja ant ugnies ir tuščią viedrą paduoda pirman iš antros eiles, o tas kitam, pakol paskutinis pasemia ir 1.1. Atminkite, kad pasitraukimas gali padidinti ugnį, todėl nereikia atleisti nė ant valau ėlės. 96 SUŽEIDIMAI NUO KARŠČIO, ŠALČIO IR ELEKTROS. Gelbėjimas ypatos nuo ugnies. Kuomet jieškai žmonių jau užsidegusioj vietoj, yra geriausia apsirišti burną ir nosj su šlapia nosine skepetėle arba pala. Atmink, kad oras gilume šešių colių yra liuosas nuo dūmų prie grindų ar žemės, todėl jei nori kvėpuoti, atsigulk kniupščias ant grindų, kad butų galva žemiau ir jei ką gelbsti, tai keturpėkščioms rėpliok, vilkdamas užtroškusį paskui save. Tokiu jau būdu šliaužk žemyn ir trepais nuo antrų lubų arba Įeigine j kasyklas skyle. Užgesinimas degančių drabužių Jei tavo paties drabužiai užsidegtų kuomet tu esi vienas, nebėgk jieškoti pagelbos, nes tas padidis vėją ir drabužiai už- sidegs dar labiau. Atsigulk ant grindų ir jsivyniok save j palą. užtiesalą, plosčių, kaldrą ar kitą kokią vilnonę palą; suveržiant ant tiek, kiek tik galima; vien galvą reikia palikti liuosą. Jei jokios tam panaš- ios palos negalima tuo nusitverti, atsigulk vistiek ant žemės ir riskis palengva, tuo tarpu užspausdamas ugnį savo raukoms. Jei kitos ypatos drabužiai užsidegtų, paguldyk jį ant žemės ir užslogink ugnį su žiuponu, kaldra, pala ar tam panašiai. Prašalinimas pavojaus nuo karščio ar ištirpytų metalų. Naturališkai, tiktai prie tokių dalykų dirbančios ypatos nuo jų nusidegina. Paprastas rūpinimasis ir apsisaugojimas padaro daug prie prašalinimo to pavojaus. Susimaišymas žibinamojo gazo ir oro tamtikroms proporcijoms, padaro gan labai explioduojantį kūną. Tas pats yra nuo susi- maišymo ir kitokiu gazų su oru. Bent kokia neapsaugota lempa esti priežasčia expliozijos. Metodos prašalinimui gazo ir parako expliozijų. SIMPTOMAI APDEGINIMŲ IR APŠUTINIMŲ. 97 Kuomet vartoji šaudyklinį paraką, reikia saugotis nelaikyti prie savęs briežukų, kaip ve kišeniuose, ir degančių cigarų, poperosų, pypkės ir lempų, kokios rųšies jos nebūtų, nes tai yra labai pavojinga. Simptomai apdeginimų ir apšutinimų. Didelis skaudėjimas apdegintos vietos. Priklauso nuo gilumo žaizdos: Paraudonavimas odos; for- macija pūslės arba sudraskymas (sutrūkimas) odos ir kai- kurių plėvių giliau. Smūgis. Apsiėjimas. Kuomet labai paraudus oda: Prašalink orą, užtepant klijų, sudarytų iš vandens ir bikarboniškos sodos (kepamosios, ne plaujamosios), krak- molo ar miltų. Paprasti tepalai (vaselin) arba karbolizuoti tepalai, alyva arba citrinų aliejus, ir švieži taukai ar Smetona (grietinė) yra viskas gerai. Vienu iš paminėtų dalykų reikia aptepti nudegintą vietą ir paskui palele pridengti. Užrišimui reikia panaudoti plonytį, lengvą raištelį. Priežiūra daktaro labai pageidaujama prie tokių sužeidimų. Kuomet iššoka pūslės: Apžiūrėjimas gali būti toks pat, bet jei pūslės didelės tad reikia pašaukti daktarą. Sudraskytą odą ir jei kurias plėves giliau: Gilus nudeginimai reikalaus atydaus apžiūrėjimo dak- tariško. Abejojant apie jo pribuvimą, reikia apžiūrėti budu tikką aprašytu, arba kaip atvirą žaizdą. Ypatingai tinkamiausi žaizdų apraišalai dėl tokių nudeginimų, arba, faktiškai, ir dėl visokių nudeginimų, yra pikriškos rūgštiesies gazelės, kurias uždedama formoje 98 SUŽEIDIMAI NUO KARŠČIO, ŠALČIO IR ELEKTROS. kompreso, kurį reikia aprišti kaip ir visus kitus kompresus. Apžiūrėk smūgį. vVpart aprašytų apsideginimų, apsideginti dar galima ir nuo stiprių rūgščių ir šarma-rūgščių. Simptomai apdeginimų nuo rūgščių ir šarma-rūgščių yra tie patys, ką ir apdeginimų nuo karščio. Apsiėjimas. Su bent kuriuo iššių apdeginimų reikia vienodai apsieiti: nuplauti teip greit, kaip galima; geriausia pakišant apdegintą vietą po kranu ir paleidžiant vandenį. Rūgštįs: Kuomet plauji, parengk ar sutaisyk kepamosios sodos ir vandens arba nuiluoto vandens ir uždėk liuosai. Jei rūgštis įsiveržė į akį, plauk greičiausia galimai, išsyk čystu vandeniu, paskui kalkių vandeniu. Šarmarūgštįs: Plauk teip pat, kaip rūgšties nudeginimus. Visapusiškai su atstu, citrinų syvais arba stipria kita kokia rūgščia. Akies nudeginimai nuo kalkių reikia iš mazgoti su maža porcija atsto, maišyto vandenyj arba alyva. Abu, rūgšties ir šarma-rūgšties apdeginimus, po neutrali- zavimui, prižiūrėt reikia kaip ir visus kitus nudeginimus Žiauriuose nudeginimuose, ypač jei tie nudeginimai liečiasi akių, tad reikia kuo greičiausia šaukties prie daktaro, kadangi nuo rūgščių ir šarmarūgščių yra labai pavojinga. Apžiūrėk smūgį. APDEGINIMAI NUO ELEKTROS. Dalykas apie sukrėtimą nuo elektros yra aprašytas po tam tikru antgalviu (pusi. 102). Čia, kaip nebūk, yra reikalinga atkreipti atvdą j tą faktą, kad paprasti palietimai elektriškos srioves yra nudeginimu. Tas nudeginimas gali būti paviršu- tinis ar gilus, remianties ant tvirtumo srioves ir susidūrimo NUŠALIMAS. 99 su ja. Tankiai tokie apdeginimai esti gilus. Apžiūrėjimas elektriškų apdeginimų turi būt tas pats ką ir prie kitokių apdeginimų. Persergėjimas. Nuo bent kokių žaizdų, nuimant drabužius, buk atsargus. Jei drabužiai prilipę prie žaizdos nenuplėšk juos, bet at- raitojus aplink užpilk aliejaus. NUŠALIMAS. Tas atsitinka nuo šalčio, užgriebusio liuosai bent kurią kūno dalį. Kūno dalys, kurios labiausia bijo šalčio, yra nosis, ausjs, kojų ir rankų pirštai. Priežastįs. Šaltis; menki drabužiai; didelis silpnumas ir menka cirkulia- cija kraujo. Perspėjimas. Apsaugoti kūną, ypatingai paminėtas vietas, kuomet manai reikės išeiti ant šalčio. Trinti tą dalį kūno, kuriai pajunti yra šalta, kad tuomi pa- didinti kraujo cirkuliaciją. Simptomai. Šaltis ir nušalimas neįvyksta be žinios arba pajautimo, tečiaus tankiai pirštai, ausjs ir 1.1, palengva silpsta ir šala ir tuosyk netenka jokių pajautų. Spalva nušalusios vietos esti balta arba žilai-balta. Apsiėjimas. Dalykas: palengva atnaujinti sušalusią vietą i jos natūra- lišką temperatūrą. Trink su sniegu arba šaltu vandeniu. Tada vartok kaskart šiltesnį vandenį. 100 SUŽEIDIMAI NUO KARŠČIO, ŠALČIO IR ELEKTROS. Persergėjimas. Vartojimas išsyk karščio, gali privesti prie gangrenos arba mirties nušalusios kūno dalies. KLAUSIMAI. 1. Kas tai yra apdeginimas? 2. Kas tai yra apšutinimas? 3. Kodėl išdeginimai gerklės ypatingai pavojingi? 4. Kokie yra generališki principai apie perspėjimą nuo ugnies? Daleiskim kad užsidegtų, kaip tu bandytum užgesinti? 5. Kaip tu gelbėtum ypatą, papuolusią tarp ugnies? 6. Kaip tu užgesintum degančius drabužius? 7. Kokie yra simptomai nudeginimų ir nušutinimų? 8. Apsiėjimas: Visai menki apdeginimai ir apšutinimai; kur pūslės iššoka; labai giliai. 9. Kaip apžiūrėti nudeginimus nuo stiprių rūgščių ir šarma-rūgščių? 10. Ką tu gali pasakyti apie apdeginimus nuo elektros? n. Kas yra nušalimas? Kokie simptomai nušalimo? 12. Kaip tu apsieitum prie nušalusios vietos? PRAKTIŠKI BANDYMAI, Apsiejimas prie visokios rųšies žaizdų, apimant apdeginimus ir metodas sulaikymui kraujatekio. SKYRIUS VII. NETEKIMAS SĄMONĖS IR UŽSINUODIJIMAS. Besąmonė, suprantama, reiškia stoką sąmones arba, kitaisžo- džiais sakant, tas, kurs neturi sąmonės, nežino nieko kas aplink jį dedasi ar veikiasi. Šiame atvėjyj pašauktas pirmos pagelbos suteikimui mokinys, turės daugiau galvatrukčio nė kad kito- kiuose atsitikimuose. Netekimas sąmonės gali įvykti nuo daugu- mos skirtingų priežasčių todėl, kad atsakančiai prižiūrėti, mok- inys turi pirm visko apsvarstyti kokios priežastįs ligonį prie besąmonės privedė. Visuomet reikia padėti visas savo pastangas kad sužinoti apystovas, teipgi atsakančiai ligonį reikia išeg- zaminuoti. Daleiskim, kaip nebūk, kad mokinys neįstengia suprasti tikro- sios priežasties, atėmusios ligoniui sąmonę. Bet gali visgi suprastai, kad tai nėra nuo užsinuodijimo, nuo nutekėjimo kraujo, negi nuo saulės užgavimo; o šitie visi dalykai reikalauja greitos, ypatingos priežiūros. Tada, jei bent ypatingos priežiū- ros reikalaujama, jei ligonis silpnas, nublankęs, paguldyk jį galva truputį žemiau, ir šildyk ir žadyk jį, kaip tik galima; priešingai, jei burna raudona ir pulsas plaka ir tvirtas, tuomet jei guldoma ligonį, reikia kad galva butų pakelta. Jokie paak- stinimai ar pažadinimai šiame atvėjyj neturėtų būt daroma, ypač gi reikia šaltu vandeniu apkrapinti burną ir krūtinę. Paprastai nesąmonės įvyksta nuo sukrėtimų, elektriškų su- krėtimų, apalpimų, apoplekcijos ir sužeidimo smegenų, užga- vimo nuo saulės spindulių ir karščio, sušalimo, užtroškimo 101 102 BESĄMONE, DALIMIS IR VISIŠKA. ir užsinuodijimo nuo opiumo ir karboliškų rūgščių. Dar yra ir daug kitokių, čia nepaminėtų nuodų, užsinuodijant kuriais galima netekti sąmonės. Sukrėtimas. (Žr. pusi. 49.) Priežastis. Sužeidimas. Perspėjimas. Nuo sužeidimų. Simptomai. Istorija gali būti akivaizda sužeidimų. Simptomai paduokama po antgalviu Sukrėtimas. Elektriški sukrėtimai. Dauginanties elektros vartojimui, dauginasi ir nelaimingi atsitikimai prie jo. Net ir dabar t.v. Trečioji Senis ir vielos yra jau priežasčia daugumos sužeidimų ir mirčių. Ypatingai kasyklose, pavojus nuo elektros yra didelis. Paprasta vagonus stumianti viela, išneša bėgį apie 500 apsi- sukimų (volts), o žibinamųjų ir skliautinių lempų sriovėse jau nuo 2500 iki 3000 apsisukimų. Palytėjimai šių didelių pajiegų atgabena priežastis nelaimių, net ir mirties. Perspėjimai. Trečioji šėnis visuomet pavojinga, todėl reikia jos vengti išsilenkti. Nusidraikę paprastos vielos, gal būt viens galas siekia elektrišką vielą, todėl jų nereikia liesti. Elektriškų vielų visuomet reikia rūpestingai saugotis. ELEKTRIŠKI SUKRĖTIMAI. 103 Simptomai. Netikėtas pametimas sąmonės, kuomet elektriška sriovė pereina per kūną. Nepilnas atsikvėpimas ir silpnas pulsas. Kuomet rankos susiduria su gyva viela, ypata negali jas tuojaus atitraukti. Apdeginimas rankų ir kitų kūno dalių yra paprasta. Truputį reikia pasimokinti, kad suprasti priežastis sužeidimo. Apsiėjimas. Pirmiau—išgelbėkie; paskui—apžiūrėkie ligonį. Išgelbėjimas. Tūluose atvejuose galima elektros bėgį arba sriovę užda- ryti ir tas visuomet reikia padaryti, jei greit galima. Per ligonį, papuolusį ant vielos, visuomet eina elektros sriovė ir jei gelbėtojas papuls ant tokios sriovės, elektra pagaus ir jį patį. Todėl jis neprivalo paliesti ypatos kūną, jei tas kūnas dar siekia vielą ar trečiąją senį, išskyrus, jei gelbėtojas labai atokiai stovi. Prie to, gelbėdamas ligonį, privalo saugotis, kad jis pats reprileistų savo bent kurį sąnarį prie elektros sriovės. Dar daugiau, reikia imties aktyviškai, nes juo ligonis ilgiau bus ant elektriškos sriovės, tuo labiau elektra pereis jo kūną ir pavojus didinsis. Jei galima, gelbėtojas privalo apsi- rišti rankas neperšlanpamais skuduriais, gurnais, tankum šilko audeklu arba nors sausa pala. Apart visko, dar, jei galima, reikia atsistoti ant sausos lentos, arba sklypo sausos storos popieros arba nors sauso žipono. Guminės pirštinės ir čebatai yra kur kas daugiau apsaugojanti, bet juos nevi- suomet galima turėti. Jei viela yra apačioj ligonio ir žemė aplink sausa, tai visai saugiai gali šalyj atsistojąs ištraukti ligonį kad ir grynom rankom suėmęs, tik reikia imti vien už jo drabužių ir žiūrėti, kad jie nebūtų šlapi. 104 BESĄMONE, DALIMIS IR VISIŠKA. Vielą, užpuolusią ant viršaus ligonio, galima munesti paėmus sausą lentą arba lazdelę. Nuimant nuo viršaus ar išimant iš po vielos ligonį, reikia tai padaryti su vienu pasistengimu, nes jei ligonį vartysi, tai elektra jį dar labiau krės ir gali apdeginti. Gyvą vielą pasekmingai galima nukirsti, su kirviu ar kir- veliu, jei tik rankena esti sausa; tik reikia tai daryti iš to šono, iš kurio elektros sriove ateina—ir nekuomet iš antrojo, nes elektra nepaliauja krėtus, pakol ji nepereina per žmogaus kūną. Jei buvo pavartota štangele, uždedant ją skresai vielos dėl pamažinimo elektros perėjimo, tai reikia ją paskui numesti; kad pats veužsistotum ir nepapultu m į tą pačią sriovę. Kaip apsieiti su ligoniu, kaip tik jį išgelbsti iš pavojingos vietos. daugeliuose atsitikimų elektriški sukrėtimai atneša bevilti išpat pradžių. Kad išgelbėti ligonio gyvastį, kaip nebūk, mėginimą visgi reikia daryti su didžiausiu stropumu. Atliuosuok drabužius aplink kaklą, krutinę ir pilvą. Pagul- dyk ligonį aukštieninką ant suringiuoto žipono, padedant rąstelį po pečiais, kad laikytų atstatytą krūtinę. Spaudyk kairiąją krutinės pusę ir viršutinę dalį pilvo apie dvidešimts sykių į minutą. Braukyk žemyn, palengva, truputį atleisk ir vėl atkartok. Tas paakstis širdį ir palengvis kvėpa- vimą. Ištrauk liežuvį, paimant jį su sausa palele. Pašauk ką nors kitą, kad palaikytų. Arba, jei viens esi, pririšk, jei galima, liežuvį raišteliu ar tam-tikru gurnu, o kitą galą užnarink už žando, arba aplinkausį. Priežastis ištraukimo liežuvio yra ta, kad be sąmonės ypata gali atkristi ir užsi- kimšti gerklę. Išpildyk nuduotą atsikvėpimą. Selvestro metodą yra geriausia. Atsiklaupk prie ligonio galvos, paimk užabiejų rankų ties alkūnėmis. Laiks nuo laiko palengva traukyk rankas apie dvi sekundas. Tas judinimas išplės krūtinę iki didžiausio galimo laipsnio. Tas padaris tą, kad raumens prisijungs prie grobų ir kuomet rankos ELEKTRIŠKI SUKRĖTIMAI. 105 Pav. 39.—Nuduotas kvėpavimas. Pirmas pasijudinimas. (Buckley.) pakeliama, šie raumens kelia grobus ir teip padidina krū- tinę. Tada leisk rankas žemyn, pakol alkūnės prispaudžia krū- tiną. Mažas prispaudimas sumąžis krūtinę ant tiek kiek reikia. Daryk tai kokias dvi sekundas. Atkartok tuos pajudinimus apie penkioliką sykių į minutą, pakol ligonis pats nepradės kvėpuoti. Nuduotas kvėpavimas, kuomet atsakančiai daroma, yra sunkus darbas dėl operatoriaus ir jis turėtų būt pamainytos kitu, kuomet pailsta. 106 BESĄMONE, DALIMIS IR VISIŠKA. Kita metodą nuduoto kvėpavimo yra užvardinta “metodą spausti kniupščią.” Ligonis paguldyta kniupščioms. Op- eratorius atsiklaupia prie ligonio šono, uždeda savo rankas jam ant žemutinių šonkaulių, supa kūną į ten ir atgal, kad daleisti jo sunkumui pramainui nusvirti ant riešelių ver- tikališkai. ir vėl pasikelti. Siame atvejyje sunku kokį Pa v. 40.—Nuduotas kvėpavimas. Antras pasijudinimas. (Buckley.) nors raumenų įtempimą išgauti. Sumažinimas krūtinės varo (stumia) orą iš plaučių. Tampri krūtinė tuokart iš šiplečia ir oras vėl įeina į plaučius. Toks atsikvėpimas turi būt penkioliką kartų į minutą. Nuduotas kvėpavimas turėtų tęstiesi apie valandą laiko. Amonija padėta apačioj (bet tik ne ligoniui ant nosies), pagelbės jam atsigauti. Tuo tarpu, kada viena ar dvi ypatos daro nuduotą atsikvė- pimą, be atsižvelgimo į juos kiti privalo ligonį apklostyti sausais žiponais ar kaldroms. Kaip tik ligonis pradeda atsikvėpti (bet ne primiau), jo ELEKTRIŠKI SUKRĖTIMAI. 107 kūno sąnarius reikia gerai braukyti, širdies link. Tas pagelbės sugrąžinti cirkuliaciją kraujo. Kuomet ligonis atsigauna, jj reikia atvėdinti ir leisti jam išsivemti, paguldant ant dešiniojo šono; kuomet gulės ant šono, tad vėmalai negalės sugryžti j gerklę. Po to reikia jj paguldyti j lovą gerai apklostant ir apkam- šant. Langai turi būt atdari, kad įeitų užtektimai šviežio oro. Praėjus pavojui, yra gerai ligonį užmigdyti. Jis jausis nervišku ir jį ims drebulįs, ir todėl jis turi silsėtis, pakol tas nepereis. Jokio valgio duoti nereikia, vien t.v. jaučio kraujo arbatos (hot beef tea) galima duoti per kelias valandas. Karšta kava, kaip nebūk, yra reikalinga, kaip tik ligonis pradeda nuryti ir pasijudinti. Tie, kurie turi sąmonę, po pirmąjai priežiūrai gali jau patys apie savo apsitriųsti, kilnojant rankas ir nuleidžiaut jas ir tuomi darant pasijudinimą prieš atsikvėpimą. Apdeginimai nuo elektros privalo būt apžiūrėti teip, kaip ir visi kiti apdeginimai. Persergėjimas. Jeigu ligonis paliauja kvėpuoti kuomet jau kartą buvo pradė- jąs, tad tuojaus jj vėl reikia paakstinti prie kvėpavimo. Priežastis, Apalpimas. Stoka kraujo smegenyse. Daugelis ypatų apalpsta gana tankiai. Apalpimas esti paprastu dalyku visokiose formose silpnumo arba kuomet pradedama atsipeikėti iš žiaurios ligos. Kai- kurie žmonės apalpsta pamatę kraują. 108 BESĄMONE, DALIMIS IR VISIŠKA. Perspėjimas. Ypata, kuri dar nėra galutinai pasveikus, privalo saugotis kad nenusidirbtų per daug sunkiai fiziškai. Ypatos, kurios alpsta nuo menkiausių priežasčių, privalo klausties daktaro patarimo ir apžiūrėjimo. Atminkite, jog žmogus visuo- met gali apalpti nuo perdidelio nubėgimo kraujo ir todėl kraujabėgį reikia kuogreičiausia užlaikyti. Simptomai. Paprastai atsitinka karštose, užkimštose vietose. Ligonis pradeda blankti ir blankti ir pagalios nuvirsta ant grindų be sąmonės. Besąmonė esti dalimis ir pilnai. Veidas nublankęs ir šaltai prakaituoja. Akių lėlės naturališkos. Kvėpavimas silpnas ir dūsavimai atsikartoja. Pulsas silpnas ir greitas. Nėra kitų priežasčių nesuomonei. Apsiėjimas. Kai-kada apalpimą galima prašalinti sulenkiant ligonį teip, kad galva butų tarpe kelių. Jei tas tuojaus negelbsti, nereikia tad atkartoti. Oras, ypač gi šaltas oras ir šaltas vanduo, tankiai prašalina apalpimą. Jei ligonis labai apalpęs, paguldyk jj aukštieninką, kad galva butų truputį žemiau; tas pagelbės smegenims gauti daugiau kraujo. Atliuosuok drabužius, ypač aplink kaklą. Atdaryk langus ir neprileisk vidun žmonių, kad tuomi ligonis galėtų liuosai atsikvėpti tyru oru. Apkrapyk prie nosies kve- piančių druskų ar amonijos. Nedaleisk ligoniui atsikelti pakol visiškai neatsigauna. Gali jį paakstinti kuomet jau atsigavęs ir gali nuryti. UŽSINUODIJIMAS NUO ALKAHOLIO. 109 Alkaholio nuodai. Užsinuodijimas nuo alkoholio arba apsvaigimas perstato paskutines pagrindas biaurios girtuoklystes; tai yra nuo paprasto išdykumo. Metodos perspėjimų aiškios be jokio apkalbėjimo. Simptomai. Gali būt istorija apsvaigimų. Besąmonė: dalimis ir pilnai; tankiau bet apima ligonj visiškai. Burna paprastai paraudonavus ir išsipūtus, bet kai-kada ir nublankus. Oda šalta ir tankiai drėgna. Akių lėlės naturališkos arba didelės. Akis raudonos, bet nejauslios. Kvėpavimas, kaip paprastas, kuomet miega. Pulsavimas silpnas ir tankus, bet gali būti ir retas. Kvapas tvirtas ir dvokia. Paralyžiaus tokie negauna. Persergėjimas. Praktikuojant protišką atbukimą nuo alkaholiaus ir apoplek- cijos, daug tankiau galima apsirikti ir palaikyti vieną už kitą, nė kad praktikuojant bent kokią kitą formą besą- monės. Dauguma tos priežasties atgabentų simptomų, kurie yvai- ruoja, yra padėjimas žmonių, jauslumas akių ir paralyžius. Kvapas, atsiduodąs degtine, dar nieko nepasako, kadangi ypata ir apoplekcija serganti galėjo gerti juk. Apsiėjimas. Jei yra abejonė,ar apsvaigimas nuo gėrymų ar apoplekcija— visuomet reikia gelbėti kaipo nuo apoplekcijos ir teipgi saugoti ir nedaleisti ligoniui nusivemti, kadangi tas padidis kraują smegenyse. 110 BESĄMONE, DALIMIS IR VISIŠKA. Pasigėrusiam, jei pajiegia pasikelti, tuosyk reikia duot ką tokio kas verčia vemti, kaip ve—muštardos ir vandens arba drungno vandens. Tas gerai. Paskui tvirtos kavos arba aromatiško spirito amonijos (aromatic spirits of ammonia). Karštas bonkas aplink ligonio kūną. Paskui pašaukti daktarą, kuomet jau nuo pirmo pavojaus apsaugotas. Apoplekcija ir sužeidimas smegenų. Apoplekcija tai sutrinimas kraujo indelių smegenyse. Išbėgęs kraujas spaudžia t.v. nervų centrus (vidurius) ir tas pagimdo simptomus. Sužeidimas smegenų visuomet sužeidžia ir šiuos centrus. Metodą perspėjimo apie apoplekciją yra toli perdaug supainiota dėl apkalbėjimo čia ir, naturališkai, smegenų sužei- dimai perspėjama kaip ir kiti sužeidimai. Simptomai. Apoplekcija užeina tankiai. Smegenų sužeidimą gali liudyti istorija sužeidimo galvos. Sužeidimas smegenų gali pagimdyti kraujatekį iš nosies, ausų, burnos ir akių. Besąmonė pilnai. Burna: Raudona nuo apoplekcijos. Nublankus nuo su- žeidimo. Akių lėlės didelės, nelygios. Akjs nejautrios. Kvėpuojant knarkia. Pulsavimas pilnas ir paprastai palengvas. Suparalyžiavimas vienos dalies kūno. Bandymas mosy- kuoti rankoms ir kojoms. Jei suparalyžiuotas, parpuls visiškai be gelbėjimosi. SAULES UŽGAVIMAS IR PERSILIMAS 111 Apsiėjimas. Pašauk kuogreičiausia daktarą. Ligonį paguldyk į tykų, tamsų kambarį, jei galima. Paguldyk aukštieninką, galvą ir pečius aukščiau, padedant apačioj priegalvius. Ledo ir šaltas palas prie galvos. Karštas bonkas prie šonų. Paakstinimas nereikalingas. UŽGAVIMAS NUO SAULĖS SPINDULIŲ IR KARŠČIO. Tokius dalykus pagamina perdidelis karštis. Tai yra viena iš pavojingiausių nelaimių. Priežastįs. Kai-kada papuolimas į atsimušimo vasaros karštų saulės spindulių vietą, ypač kuomet oras drėgnas. Labiausia paprasta, kaip nebūk, dirbant viduj; čia karštis tankiai užgauna, ypač permier nusidirbusį. Perdaug sunkus drabužiai esti priežasčia saulės užgavimo, teipgi jei skrybėlė ar kepurė neapsaugoja galvos nuo saulės, yra pavojinga. Gėrymas bent kokių svaiganančių gėrymų prieš įtempimą fizisiškų pajiegų prie darbo, esti labai tikęs dalykas kad tapti saulės užgautu. Perspėjimas. Vengti vietos, kur stačiai puola saulės spinduliai vasaros laiku. Geriausia galima darbviečių ventiliacija vasaros laiku ir saugojimasis perdaug nuilsti. Lengvi drabužiai ir kiauru viršum ant galvos kepurėlė. Vengti alkaholiaus prieš išėjimą ant saulės. 112 BESĄMONE, DALIMIS IR VISIŠKA. Jei kas pajustų pirmutinius simptomus saulės užgavimo, jis privalo greitai prasišalinti nuo darbo ir atsigulti į vėsią vietą. Teipgi rankas ir krūtinę reikia prausti šaltu vandeniu ir šaltą vandenį gerti. Simptomai. Paprastai pirmkol pradeda veikiai atakuoti, skauda galvą ir slogina. Burna raudona. Akių lėlės įtemptos. Oda labai karšta ir sausa. Neprakaituoja. Stropiai kvėpuoja ir dūsauja. Pulsavimas lengvas, pulsas pilnas. Apsiėjimas. Pamažink temperatūrą. Pašauk daktarą. Pernešk ligonį tuojaus į vėsią vietą. Atliuosuok ir nuvilk, jei galima, drabužius. Apšaldvk kūną. Dėl šito šaltu vandeniu ar ledu brauk aplink burną, kaklą, krutinę ir pažastes. Esti geriau paguldžius ligonį į šaltą vietą, arba suvyniojus į šaltam vandenyj sušlapintas palas, kurios paskui turi ir būti šlapiomis, atkartojant jų sušlapinimą. Kaip tas padaryta, reikia bepertrukio trinti kūną, kad iššaukti paviršin kraują. Kuomet sąmonė sugryžta, galima ligoniui duoti gerti šalto vandens kiek tik jis nori. Atgavusiam sąmonę galima nuo jo šaltį prašalinti, bet jei oda pradeda labai kaisti, reikia vėl atnaujinti. Paakstinimas nereikalingas. PERŠILIMAS. PERŠALIMAS. 113 Peršilimas. Šiame padėjime manoma esti kaip ir nuo saulės užgavimo, tečiaus didelis skirtumas. Peršilimas tai tas pats ką ir vardas sako—peršilimas,—išsisėmimas arba sunykimas spėkų nuo per- mier didelio karščio. Simptomai. Didelis sloginimas ir nusilpimas, bet besąmonė ne visiška. Burna išblyškus ir aptraukta lipnum prakaitu. Kvėpavimas menkas. Pulsas silpnas arba ir tvirtas. Apsiėjimas. Pašauk daktarą. Nugabenk ligonį į vėsią vietą ir paguldyk atsakančiai; atliuosuok drabužius. Vieta neturi būt šalta, bet vandens galima duoti gert šalto. Paakstinimą kaip tai arbatos, kavos, amonijos aromatiškų spiritų arba biskutį degtinės, pridedant gerą dalį vandens, galima duoti. Sušalimas. Į tokį padėjimą galima papulti būvant ilgą laiką neišpasakytai šaltoje vietoje. Priežastįs. Galutinis (višiskas) sušalimas. Veikmė, kuri pasidina nuo perdidelio įtempimo pajiegų. alkio, alkaholiaus ir menkų drabužių. Perspėjimas. Jei manai patekti Į labai šaltą vietą, pasirūpink atsakančius drabužius, tinkamus atspirčiai tos veikmės (šalčio). Nepasirengk Į ilgą kelionę nevalgęs ir nekeliauk pėksčias šaltyj teip toli, kad vidurkelyj neprisieitų noras sustot, 114 BESĄMONĖ, DALIMIS IR VISIŠKA. o gal būt ir atsigulti, iš priežasties nuilsimo. Negerk al- kaholiškų gėrynių, iš priežasties kad nori sušilti, nes tai dalykai kurie nešildo, tik nuslopina tavo pajautas ant tūlo laiko ir daug greičiau gali sušalti išgaravus tiems nuodams. Jeigu gi netyčia patektum po šalčio sparnais, tad pašvęskie visą savo energiją krutėjimui. Atsigulus tokiose apystovose visuomet pasekmė bus sušalimas. Simptomai. Apystovas reikia apsvarstyti. Sloginimas toks didelis, kad išžiūra ligonio yt mirusio. Apsiėjimas. Po biskutj priešintis sugryžimui šilumos j kūną Įnešk ligonį į šaltą kambarį, paimk šiurkštų skudurį, pavilgink į šaltą vandenį ir juomi nuo kojų galvos link trink ligonio kūną; taipgi sumažink kambaryj temperatūrą, jei galima. Tas turi būt daroma palengva ir karts nuo karto skarulį reikia merkti drungnesnin vandenin. Kaip jau ligonis gali ryti, duok paakstinimą—kavos arba arbatos maža porcija, įmaišant truputį degtinės arba aromatiškų amonijos spiritų. Ligonį negalima dėti prieš ugnį arba į šiltą maudynę, pakol cirkuliacija kraujo nepradėjo veikti dar esant ligoniui šaltame kambaryj. Tą galima patėmyti nuo pasididinimo pulso pajiegos, geresnio kvėpavimo ir apšilimo, teipgi nuo persimainymo odos parvos. Užtroškimas. (Ypatingai nuo nuodingų gazų.) Užtroškimas gali paeiti netik nuo gerkles užkimšimo, kuomet 1 plaučius negali įeiti oras, bet ir Įkvėpimo kokio nors skystimo UŽTROŠKIMAS. 115 ar gazų, kurie neįleidžia oro Į plaučius. Dar daugiau, tokie gazai paprastai savyje palaiko nuodus. Pakorimas ir užsmau- gimas yra pavyzdžiais pirmesnio padėjimo, o prigėrimas ir gazai ir durnų nuodai paskesnio. Kiek viens pirmos pagelbos mokinys privalo žinoti, kaip apsieiti su ypatoms, kurioms už- sikemša gerklė arba kurios prigeria. Čia reikia būtinai padaryti nuduotą kvėpavimą. Jei ypata prigėrus, pirmkol nuduotas kvėpavimas bandoma, reikia iš burnos iššluostyti purvus ir vandenį; tą galima atlikti su skepetėle, apvyniojus ją ant piršto. Kad ištraukti vandenį išgerklės ir plaučių, reikia ligonį paguldyk kniūpsčią, padedant abi jo ranki ant liemens, paskui apėmus per vidurį pakelti ir laikyti lygsvaroj bent kelias sekundas. Yvairios nuo gazų užsinuodijimo formos yra didelės svarbos, ypač kalnakasiams ir darbininkams prie rynų. Priežastįs. Gazai, kurie troškina, visuomet, prilaiko nuodus. Paprastos čios rųšies dujos yra: rynų gazai, anglių gazai, gazai iš visokios rųšies kakalių (pečių), paprasti žibinimui gazai ir dūmai. Daugumos užsidegimo gazų priežasčia esti ugnis, kuri su dūmais siunčia ir kibirkštis, galinčias pagimdyti explioziją. Perspėjimas. Naturališkai priklauso nuo priežasties. Reik labai saugoties, kur manoma yra gazų. Prakiurimai triubų ar dūdų reikia visuomet stropiai užtai- syti. Buk atsargus užsukdamas perlaidą gazo; visuomet persitikrink ar gazas visiškai užsuktas. Yra labai pavojinga einant gulti palikti žibančią gazinę lempą, nes kartais gazo sriovė gali pasididinti ir išsiveržti į kambarį. Anglies gazai išsiveržia ir per raudoną karštą 116 BESĄMONE, DALIMIS IR VISIŠKA. geležį ir tokiuose kakaliuose kurti didelę ugnį yra pavojinga, ypač miegamamjam kambaryj. Rusinti nuodėgulius anglių atviruose induose, ypač ankštuose kambariuose, yra pavojinga. Simptomai. Istorija akyvaizdos gazų arba jų išsiveržimo. Pirmiausia galvos skaudėjimas, apkvaitimas, gyslų plakimas, spiegimas ausįse, mirgėjimas prieš akis, paskui palengva netekimas sąmonės. Burna ir lūpos pamėlynavę. Liežuvis mėlynas, tankiai sutinęs ir kliūva už dantų. Oda nublankus arba pamėlynavus. Panagės mėlynos. Pulsas silpnas ir kietas. Kvėpavimas su pertraukomis. Traukymas užpakalio ir žiaurus deginimas. Apsiėjimas. Nusiųsk kitą žmogų pašaukti tuojaus daktarą. Gelbėk ligonį kuogreičiausia ir išnešk jį į vietą kur yra užtektinai tyro oro. Gelbstint nelaimingą arba besąmonės ypatą išvietos kur yra gazų, sukis greitai ir išnešk kaip galint, pats neatsikvėpdamas. Pritrauk į save užtektinai kvapo įeidams į tą vietą ir jei galima užlaikyk jį savyj, pakol neišeisi. Gazo mažiau esti prie pat žemės. Todėl butų geriau greitai įšliaužti, nes įeiti pavojinga. Atliuosuok drabužius aplink kaklą ir vidurius. Padaryk nuduotą atsikvėpimą, aplašink šaltu vandeniu ant burnos ir krūtinės, daryk paakstinimus teip greit, kaip tik ligonis jau gali vemti. UŽSINUODIJIMAS NUO KARBOLISKŲ RŪGŠČIŲ. 117 UŽSINUODIJIMAS NUO OPIUMO ARBA KITO KOKIO KRATINIO, TURINČIO SAVYJ OPIUMĄ. Simptomai. Sąprotauk apie istoriją vartojimo opiumo, arba atsižvelk į bonkutę, pilną nuodų. Besąmonė apima palengva ir višiskai. Veidas iš pradžios raudonas, paskui plėtmuotas. Lūpos mėlynos. Akių lėlės labai mažos, yt špilkų galvelės. Kvėpavimas pilnas, palengvas iš pradžių, paskui silpnesnis ir su pertraukomis. Pulsas lengvas ir pilnas, vėliau silpnas. Kvapas atsiduoda laudanumu (tinctura opi). Simptomai, kurie duodasi greitai patėmyti, yra yt špilkų galvelės akių lėlės, būdas kvėpavimo ir ligonis iš pradžių labai nori miego; paskui jau netenka sąmonės. Apsiėjimas. Duok, kad verstų vemti: muštardos ir vandens; drungno vandens, didelia porcija. Jei tas nepriverčia vemti, atkartok pakol privers (priversti vemti esti sunku). Užtektinai stiprios kavos. Bandyk išbudinti ligonį garsiai šnekėdamas ir jį apžiūrėdamas, tik nedaleisk jam atsikelti ir eiti. Daryk nuduotą kvėpavimą ir paakstinimus. Užsinuodijimas nuo karboliškų rūgščių, Simptomai. Istorija nuodų arba persistatymas bonkelės, turinčios savyj nuodus. Vėmimas ir dideli skausmai. Oda apšauta šaltu prakaitu. 118 BESĄMONE, DALIMIS IR VISIŠKA. Jei žiauriam padėjime, besąmonėj, paprastai greitai seka prie mirties. Veik visuomet galima pažinti nuo tvirto karboliškos rūgšties kvapo. Lūpos, liežuvis ir burna esti apdeginta baltai nuo čystų, o juodai nuo nečystų, karboliškų rūgščių. Apsiėjimas. Išplauk burną čystu alkaholium. Jei suaugusi ypata, reikia duot nuryti 3 ar 4 šaukštus alkaholiaus, su įmaišyta lygia dalim vandens. Po penkių minučių laiko duok du šaukštus karčiosios druskos (Epsom Salt), maišytos su trupučiu vandenio. Jei tas negerai, kalkių vandeniu reikia išplauti burną, teipgi kelis stiklelius duoti nuryti. . Tris ar keturis žalius kiaušinius galima duoti išgerti, o jei nėra, tai ricinų arba saldausiaus aliejaus. Paakstinimus karts nuo karto ir žiūrėti, kad butų šilta. NUODAI. Bent kokia medega, kuri įsigavus Į kūną gimdo priežastį mirties, yra nuodai. Bet visi nuodai, kokius tik galima įryti, bus čia apsprendžiami. Perspėjimas. Nuo daugelio nelaimių iš priežasties užsinuodijimo galima išvengti niekuomet nevartojant gyduolių, ant kurių nėra legališkos ir tikros žymės, prie to, jei po ranka randasi nuodai, laikyk juos po spyna ir raktu. Simptomai ir prirodymai užsinuodijimo. Simptomai yvairuojasi su daugeliu ypatingų nuodų. Dau- gumoj atsitikimų yra prirodymai, kuomet nuodai vartota. Netikėtas ir žiaurus apsirgimas ypatos, po valgiui, gėrymui ar vartojimui gyduolių. KLAUSIMAI. 119 Gal būt ligonis buvo melancholiškas arba prieitai šnekėjo apie saužudystę. Buvimas arti ligonio bonkutės, stiklo ar kokio kito sudyno, prilaikančio nuodus. Paprastai ypata, kuri užsinuodina tyčioms, tampa išgązdinta ir ji tuojaus kam nors prisipažis, kad užsinuodijo ir kokius nuodus vartojo. Netikėtai užsinuodijąs ligonis, suprantama, stengiasi pasa- kyti ką tik žino apie nuodus. Jei dauguma ypatų tuo po vienam valgiui pasijunta sergą, tai aiškus dalykas, kad tame valgyj mažesne ar didesne porcija buvo nuodai, tankiausia priplėkusiame valgyj. Apsiėjimas. Tas yra apkalbėta maž-daug puslapiuose 117 ir 118, sky- riuose: alkaholius, opiumas ir karboliškos rūgštįs. Gelbstint nuo užsinuodijusį kitokiais nuodais, ligonį visuomet reikia versti vemti. Pašauk tuojaus daktarą ir jei galima, pranešk jam nuo ko užsinuodinta, kad tokiu budu jis iškalno žinoti, kas jam rei- kalinga pasiimti. Nelauk pakol daktaras pribus, bet duok ligoniui nusivemti, kad tuomi prašalinus nuodus iš vidurių. Geri, verčianti vemti dalykai: Muštarda ir vanduo, drungnas čystas vanduo, didelia porcija, vemdančioji šaknis (ipecac). Porcija kiekvienam duodama po antgalviu Verčvemtis (Emetic). Negaišink laiko mieruojant porcijas—žiūrėk, jei dar negelbsti—vėl atkartok. 1. Ką reiškia žodis besąmonė? 2. Daleiskim, kad tu rastum be sąmonės žmogų ir nežinotum priežasties netekinu sąmonės, kaip tu su juo apsieitum? KLAUSIMAI. BESĄMONĖ, DALIMIS IR VISIŠKA. 120 3. Kokios paprastos priežastįs besąmones? 4. Kaip tvirta sriove, arba, kiek tvirtumo sriove žemiausiam laipsnyj pagimdo pavoju nuo elektriškų sukrėtimų? 5. Elektriški sukrėtimai; perspėjimai; simptomai? 6. Ką tu darytum kad išgelbėti ypatą, papuolusią po ar ant gyvos vielos? 7. Kaip tu su juom apsieitum, kuomet jau išgelbsti? 8. Kaip tu apžiūrėtum apdeginimus nuo elektros? 9. Apalpimas; priežastįs; perspėjimas; simptomai ir apsiėjimas? 10. Užsinuodijimas nuo alkaholio: Nuo ko tas tankiai atsikartoja ir ką tu darytum, kad prašalint šitokią klaidą? n. Apsiėjimas prie užsinuodijusio alkaholium? 12. Apoplekcija ir sužeidimas smegenų; simptomai ir apžiūrėjimas? 13. Saulės užgavimas; priežastss; perspėjimas; apsiėjimas? 14. Koks skirtumas tarpe saulės užgavimo ir peršilimo? 15. Apsiėjimas prie peršilusio? 16. Simptomai ir kaip apžiūrėti sušalusį? 17. Užtroškimas? 18. Kaip tu apž'ūrėtum ypatą, kuri veik prigėrus? 19. Kas tai yra subraižymas užpakalio? 20. Kaip galima užsinuodinti nuo gazo? 21. Apsiėjimas prie nuo gazo užsinuodijusio? 22. Apžiūrėjimas, užtroškimas nuo užpakalinio braižinio? 23. Kokie simptomai ir apžiūrėjimas užsinuodijusio nuo opiumo? 24. Simptomai ir apžiūrėjimas užsinuodijusio nuo karboliškų rūgščių? 25. Daleiskim, tu rastum besąmones žmogų, kas tau lieptų manyti jog jis yra užsinuodinęs? 26. Koks butų tavo apsiėjimas su užsinuodijusiu, jei tu nežinotum kokiais nuodais? PRAKTIŠKI BANDYMAI. Nuduotas kvėpavimas. SKYRIUS VIII. KAIP REIKIA NEŠTI SUŽEISTĄ. Žmogus suteikiąs pirmąją pagelbą sužeistam, labai lengvai gali suprasti, kad jis atliko tik pusę priedermes. Nelaimingi atsitikimai tankiausia apsireiškia vietose, iš kurių neatbūtinai reikia ligonį išnešti; ir jeigu tik savotiškas būdas pernešimo yra suprastas ir vartojamas, tai labai greitai ligonį gali dar labiau sužeisti. Faktiškai, tokia geradaryste sužeistam tankiausia gali kenkti. Iš tikro turėtų būt suprantama, kad kokia ten nebūtų pavar- tota metodą (būdas) pernešimo, pirm visko reikėtų ligoniui pagelbėti, kaip tai atliuosuojant drabužius, kad neveržtų kaklo, krūtinės ar pilvo. Būdas pernešimo, suprantama, turi huti yvairuotas. Tokiuose atsitikimuose ligonį reikia nešti ant tam-tikrų ištiestų neštuvų, kuomet ir kur tik galima juos turėti ir vartoti, ir jei sužeistas yra silpnas, reikia jį nešti paguldytą. NEŠTUVAI. Išveizda neštuvų jau teip yra žinoma ir paprasta, kad visai nėra reikalo apie tai aprašinėti. Neštuvai susideda iš dviejų ilgų lazdelių, su tarp jų įtaisyta audekline lovele, o skersinės dvi lazdelės laiko tas ilgąsias atstu vieną nuo kitos, ištempdamos 1 įlomi audeklą. Pirmutinės dvi lazdelės yra ant tiek ilgos, kad nešėjai gali už galų paėmę labai lengvai ir parankiai nešti. 121 122 KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. Reikalui esant, neštuvus galima padaryti. Lengviausi iš jų, tai ziponiniai neštuvai. Rankoves žipono įverčiama į vidų, tuomet patiesiama ant žemes ir per rankoves perveriama lazdelės; ir kuomet tas atlikta, tada žiponą reikia užsegioti, ir užsegtąją pusę atsukti žemyn. Dvi lazdelės ir didelis divanas gali būti pavartotas padarymui neštuvų. Divaną reikia patiesti ant žemės, pridedant po lazdelę prie kraštų. Šie kraštai tada reikia apvynioti vieną ant vienos lazdelės, antrą ant antras, paliekant Pa v. 41.—Ziponiniai neštuvai. viduryj atstumą vienos nuo kitos apie 20 colių. Neštuvas ta- da reikia apversti pirm-kol jį pavartosiant, ir, ypatingai tokį siaurą divoną yra daug saugiau apvyniojant ant lazdelių. Prie abiejų iš šių neštuvų yra geistina, jei galima, pririšti du pagalėlius skersai prie galų, kad jie nedaleistų neštuvui susiglausti, kuomet uždedamas ligonis ant jų. Vietoje divanų padarymui neštuvų, galima pavartoti maišus. NEŠTUVŲ LAZDELES. 123 Tokiems reikia galuose po biskutį įplėšti, kad butų galima pernerti lazdeles, paliekant užtektiną ilgumą rankenoms. Visuomet ir visokių neštuvų, pirm-kol juos pavartosiant ligo- niui, reikia išbandyti tvirtumą, kad apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų laike pernešimo. Daugybė įrankių, kuriuos veik visuomet galima rasti po ran- ka, galima sunaudoti nešimui ligonio, jei nėra tam-tikro neštuvo. Tokiais įrankiais gali būti durys, langų uždangos, lentos, lovų rėmai, suoleliai, kopėčios, audeklai, divanai ar gunės (pintinės). Nežiūrint, kokie neštuvai vartojama, didžiausią atydą reikia atkreipti įguldant ligonį į juos, ir kad jis ne pasijudintų ir tuomi nepadidintų skaudėjimus; jo nešėjai turi dirbti atsargiai ir vienodai, sutartyje. Sutartis ir vienodas elgimąsis prižiūrėtojų prie sužeistų yra teip branginamas, kad visasvietinė kariūmenė visuomet su pagarba mini vardą žmogaus, užsiimančio nešiojimu sužeistų. Nėra atbutinai reikalinga, kad kiekviens studentas ar mokinys pirmoje pagelboje atsakančiai apsieitų su ligoniu, bet yra labai pageidajauma, kad globėjai visi vienodai ir susitariu elgtųsi, tuomi padarydami didelę geradėjystę ligoniui. Pas čia minimas sutarimas galima pastebėti Suvienytų Val- stijų kariūmenėj. SUTARTINIS NEŠIMAS. Prie neštuvų visuomet reikalingi keturi vyrai. 1. Įkibimas.—Keturi vyrai sueiliuoti ir stovėdami po dešinei laukia pradžios. N. i prižiūri ir išduoda paliepimus. Laike jo nebuvimo, N. 4 užima jo vietą; jei NN. 1 ir 4 abu pasitrauktų, tai jų priedermes pildo N. 3. 2. Aprūpinti neštuvai. Ėjimas.—N. 3 žengia vieną žingsni priekin ir, apsisukęs linkmėn neštuvų, pasekmingai paėmęs KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. 124 už rankenų užsikelia ant peties, ir tuosyk atsigryžta vėl prie- kin. 3. Nešimas.—N.3 pakelia užpakalines neštuvų rankenas; N. 2 žengia pirmyn ir sugrieba priekines rankenas; NN. 1 ir 4 liekasi ties viduriu neštuvų, viens po kairiai, kits po dešiniai. NN. 2 ir 3 laiko neštuvą tarp rankų ir klubų. Pav. 42.—Nešimas. 4- Išskėtimas neštuvų.—N. N. 2 ir 3 išskečia neštuvą ir pa- taiso audeklą. Visi nešėjai užima savo vietas, kaip parodo Pav. 44, tik, žinoma, pirmto pakelia nuo žemes neštuvus. 5. Suglausti neštuvai.—Judėjimas pasidaro ir visi prie “Nešimo” užima vietas. NEŠTUVŲ LAZDELES. 125 6. Reikia atsargumo dedant j neštuvus. Ėjimas.—N. N. 1 ir 4 užeina į priekį, prie ligonio tiesiojo ir kairiojo šonų, atydžiai apžiūri ligonį ir duoda jam pirmąją reikalingą pagelbą; N. N. 2 ir 3 atneša neštuvus. 7. Nuleidimas neštuvų.—N. N. 2 ir 3 nuleidžia žemyn neš- tuvus atstume vieno masto nuo ligonio galvos ir padeda šalyj jo. Pav. 43.—Kėlimas ligonio. Šį prisakymą duoda N. 3. Jei neštuvai nėra išskėsti duodant prisakymą “žemyn neštuvus,” N. 3 prisako “Išskėsti neštuvus.” 8. Prie ligonio dešiniojo (arbo kairiojo) šono.—N. N. 2 ir 3 paima ligonį užpečių, iš dešiniojo (ar kairiojo) šono; tuosyk juos N. N. 1 ir 4 užvaduoja pirmosios pagelbos darbe. Kuomet jau viskas atlikta ir neštuvas pritaisyta, būva prisakymas nešti. 126 KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. 9. Prisirengkite kelti.—Visi nešėjai atsiklaupia ant kelių prie ligonio dešinės ir kairėsės pusės; N. 2 pakiša rankas po ligonio kojomis; N. N. 1 ir 4 po strėnomis ir šlaunimis; N. 3 pakiša vieną ranką po pečiu, antrą po kaklu prie antrojo peties, prilaikant linkymu rankos ligonio galvą. Atsitikime nusvirimo Pav. 44.—Pakėlimas neštuvų. kurios nors ligonio kūno dalies, arčiausia esantis nešėjas tuojaus tai pataiso. io Pakėlimas ligonio.—Visi paima lygiai ir gražiai ligonį ir pakelia sulyg savo kelių; tuomet viens iš nešėjų, N. N. i ir 4, pasikelia ir priėjus prie neštuvų, paima per vidurį, viena ranka už vienos lazdelės, antra už antras ir padeda į priekį nešėjų palei jų kojas. NUĖMIMAS NUO NEŠTUVŲ. 127 11. Nuleidimas žemyn ligonio.—N. N. 1 ir 4 užima vietas kitų nešėjų ir nuleidžia palengva ir gražiai ligonį ant neštuvų; tada visi stoja į savo vietas. 12. Prisirengimas prie kėlimo; kėlimas.—Rengianties kelti, N.N. 2 ir 3 pasilenkia, užkabina kilpas ant pečių—jei prie neštuvų yra kilpos—paima už rankenų ir ant žodžio “kelk” pakelia ir stovi tiesiai. 13- Ėjimas.—Pakėlią neštuvus nešėjai žengia trumpu, lengvu žinksniu, apie 20 colių ilgumo; N. N. 1, 2 ir 4 žengia kairiąja koja, o N. 3 dešiniąją, taikant žinksnius lygion minon. Ligonį reikia nešti galva į priekį. 14. Sustojimas; nuleidimas neštuvų.—N. N. 2 ir 3 palengva leidžia neštuvus žemyn. Kuomet keliama ar leidžiama neštuvai, užpakalinis nešėjas turi atydžiai žiūrėti į priekinį nešėją ir sekti visus pastarojo sujudėjimus. Nuėmimas nuo neštuvų. 15- Prisirengimas prie kėlimo.—Nešėjai, stovėdami savo vie- tose, atsiklaupia ir pritaiko savo rankas teip jau, kaip kad prie įkėlimo ant neštuvų. 16. Pakėlimas ligonio.—Ligonį nešėjai pakelia sulyg savo kelių, o N. i atima neštuvus. 17. Nuleidimas ligonio.—N. N. 2, 3 ir 4 leidžia jį ant žemės, arba, jei reikalas paguldyti į lovą ar ambulancą (vežimas ligonių vežiojimui), jie pasikelia ir pakraščiu prieina prie lovos, padėdami neštuvus vieno masto atstume nuo ir pagal lovą. Kuomet yra tik trįs nešėjai, tuomet dviesia iš jų pakelia ligonį o trečios atima neštuvus; arba tada ligonį galimą nešti ant rankų, 128 KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. dviem sunėrus po vieną, o trečias tuokart gali pridaboti ligonio kojas. Padėjimas ligonio ant neštuvų. Padėjimas ligonio ant neštuvų priklauso nuo budo susižeidimo. Plosčius, divonas ar kas kitas gali būti pavartotas kaipo prie- galvis, kad paremti ir truputį pakelti galvą. Jei ligonis yra silpnas, tuosyk jo galvą reikia padėti žemai. Jei žaizda yra krūtinėje, tai sunkų krūtinės alsavimą galima palengvinti, pakemšant ir padarant truputį aukščiau po strėnom. Susižeidime pilvo, geriausia padėjus ką tokio ant sužeistos vietos arba po šlaunimis, jei pats priekis pilvo sužeista; abiejuose atsitikinuose reikia padėti priegalvyj ką kitą minkštą po keliais, kad jie visuomet butų truputį sulenkti. N. N. 1 ir 4 apžergia neštuvus siauroje vietoje arba įlipa į karstinę ir prilaiko neš- tuvus. Jei karstinė yra gili ir plati, tada su neštuvais sustoja ir nuleidžia sulyg krašto; tuosyk N. N. 1 ir 4 ima kaip pirmiau. Įkėlimas į ambulansą arba vežimą. Atnešti neštuvus (galva ligonis turi būti j priekį), pastatant juos ant žemes atotume vieno masto nuo ambulanso; N. N. i ir 3 užima vietas prie ligonio dešinio ir kairiojo pečių. Ant prisakymo prisirengkite kelti, N. 2 žengia aplink ir pa- silenkęs paima už rankenų, o N. N. i ir 3 už lazdelių prie šonų. N. 4 atidaro duris ir žiuri, kad viskas eitų atsakančiai. Ant prisakymo Įdėkit, nešėjai pakelia neštuvus truputį aukščiau ambulanso grindų, laikydami juos lygsvaroje. Tuosyk vieną galą neštuvų uždeda ant ambulanso grindų N. N. 1 ir 3, o vežiman įstumia N. 2, prigelbstint kitiems. IŠĖMIMAS IŠ AMBULANSO ARBA VEŽIMO. 129 Kuomet gi galima, prie ligonio turi važiuoti visi N. N. i ir 3 užimdami sėdynės vidui prie ligonio šonų, N. 2 prie galvos, o N. 4 atsistoja ant išlaukinės lentelės. Pav. 45.—Ciaužimas per sieną. Išėmimas iš ambulanso arba vežimo. Ant prisakymo prisirengkite išimti, N. 4 atidaro duris, jei yra reikalas, N. 2 paima už neštuvų rankenų ir ant prisakymo išimti, ištraukia lauk neštuvus, prigelbstint N. N. 1 ir 3, žen- giantiems artyn vežimo prilaikant lazdeles, pakol antrojo galo rankenas pasiekia. Tuosyk atsargiai ir lygsvaroj laikant neš- tuvų nuleidžia ir padeda atstume vieno masto nuo nuo pir- mosios vietos. Paskui N. 4 uždaro ambulanso duris ir visi imasi vėl už neštuvų. 130 KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. SVARBIAUSI NURODYMAI. Pernešant ligoni, nežiūrint, su neštuvais ar be neštuvų, kiek viens sujudininimas privalo būt daromas atsargiai ir gražiai, ant kiek tas yra galima; imant atydon svarbiausia—neužgauti sužeistos vietos. Si priedermė visuomet turi būt pildoma, dėl apsaugojimo nuo neperkiančiamų skausmų ligonio. Kuomet ligonis ant neštuvų, nieks juos neprivalo pakelti ar nuleisti be prisakymo. Jeigu ligonio yra sulaužyti kaulai, tad reikia būti atsar- giems, kad jj nesukrėsti. Mažas, atydus prižiūrėjimas tą prašalįs. Nėkuomet nereikia nešti neštuvus užkėlus sau ant pečių. Visuomet reikia nešti ligonį galva į priekį, išskyrus, kada nešama prieš kalną. Teipgi, jei yra nešama nuo stataus kalno, tada galva turi būt priekin, laikant ligonį lygsvaroj, kiek tik tas galima. Jeigu ant tako butų kokia siena, reikia visuomet apnešti aplink ją, kadangi kiekvienu syk, pakeliant ir sujudinant ligonį, darosi jam didesnės kankės. Tiktai vietose, kur užtvarai negalima atidaryti, kaip ve tvoros, kurias negalima išplėšti, sienos, kurių negalima išgriauti arba vagonai, kuriuos negalima nuo tako nustumti, tuosyk reikia perkelti. Pasekant visokius nelaimingus atsitikimus, matome labai daug smūgių, atsitinkančių nuo peršalimo; ir nežiūrint kad butų ir vidurvasaris, sužeistas žmogus tankiai užsišaldo. Todėl labai reikalinga, kad ligonis butų visuomet užklotas su kaldra ar kuo kitu, nežiūrint koks sezonas nebūtų—vasaros ar žiemos. Visi prisakymai turi būt duodami tykiu, švelniu balsu, bet teip, kad nešėjai visi girdėtų. PERNEŠIMAS BE NEŠTUVŲ, 131 Yra priderystė nešėjų, kad jie neprileistų arti tuščius žingei- duolius žmones, kurie uždavinėja klausimus, uždusina tyrą orą bei daro kitokius tam panašius dalykus, kenksmingus ligoniui. Laikas yra tikriausiu faktorium nelaimingų atsitikimų—ligonis visuomet privalo būti namie ar ligonbutyj, be jokio pertraukio. Į pastarąją vietą vežėjas turi vežti ligonį greit, žiūrint, jei geras kelias ir ligonio padėjimui nekenkia, visuomet atidžiai pažvelgiant j ligonį, o palengviau, jei kelias blogas. Teipgi visuomet reikia pranešti daktarui teip greit, kaip tas galima ir tuo pat laiku reikia jam pasakyti priežastis tos nelaimės. Atydžiai imant šį dalyką blogos pasekmės gali būti prašalintos. PERNEŠIMAS BE NEŠTUVŲ. Neapsipažinusieji su nelaimingais atsitikimais, iškart nemokės padaryti neštuvus. Pirmosios pagelbos suteikimui mokinys privalo visuomet mokintis gero pasielgimo, nes prie tokių dalykų, kaip stoka žinystos, šiame ypatingam atsitikime išstatys ligonį ant pavojaus išnaujo susižeisti ir padarys jam didelį ir bereikalingą skaudėjimą. Du nešėjai. Jei sužeista ypata negali paeiti, bet turi sąmonę ir gali pavaldyti savo rankas, yra geru daiktu pasodyti ją j keturrankę sėdynę. Kad suformuoti, du vyrai paima viens-kitam už kairiųjų rankų riešelių. Pasodintas j Šį tarprankj, ligonis uždeda savo rankas nešėjams ant pečių. Dvirankė sėdynė yra daug parankesnė ligoniui ir patiems nešėjams. Po dešinei esantis nešėjas paima su dešiniąja ranka per kairijį riešelj, o su kairiąja ranka už peties kitam nešėjui; tuosyk po kairei esantis nešėjos su kairiąja ranka ima už dešinio 132 KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. Pa v. 46.—Dvirankė sėdynė. PERNEŠIMAS BE NEŠTUVŲ. 133 Pav. 47.—Prigelbčjimas vaikščioti. KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. 134 riešelio savo bendro, o su dešinia ranka už kairiojo peties. (Žr. Pav. 46.) Dar yra vienas būdas nešimo, kuris nereikalauja jau jokios pajiegos iš pusės ligonio, tečiaus nėra teip pritaikomas prie labai sužeistų; jį vadina—nešimas už kojų ir rankų. Del šito, viens nešėjas užima vietą ligonio tarpkojyj, o kitas prie galvos abudu atklapuodami prie jo kojų. Užpakalinis nešėjas pakelia ligonį į sėdimąją vietą, apimdamas jį iš užpakalio per pažastes, kuomet priekinis nešėjas, stovėdamas tarpkojyj, pakiša savo rankas aplink priekį po sulenktais keliais. Abu kelia sykiu. Viens nešėjas. Yra keturi budai dėl šio: 1. Nešėjas prigelbsti ligoniui eiti. 2. Nešėjas neša ligonį tarp rankų. 3. Nešėjas neša ligoni skersą ant pečių. 4. Nešėjas neša ligonį išilgai ant savo nugaros. N. 1. Prigelbėjimas vaikščiojime. Ligonis yra labai sužeistas viršutinėj kūno dalyj, jo kojos nesužeistos. Atsistok prie jo šono; uždėk jo sveikąją ranką sau ant peties, aplink kaklą; suimk jo ranką su savo, ir apkabink jį savo likusia ranka per liemenį, kad galėtum jį prilaikyti. Viens nešėjas 'gali, jei neatbūtinai reikia, prigelbėti dviems mažiau sužeistoms ypatoms. (Pav. 47.) N. 2. Nešimas tarp ranku. Ligonis guli ant žemes galbūt be jausmų ir be jokios pagelbos. Nešėjas, apversdamas ligonį kniūpsčioms, apžergia jo kūną, prisilenkia prie ligonio galvos ir paėmęs jį už pažasčių, pakelia PERNEŠIMAS BE NEŠTUVŲ. 135 Pa v. 48.—Nešimas tarp rankų. KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. 136 sulyg savo kelių; paskui paima rankoms per vidurį ir pastato ant kojų; tada nešėjas su kairiąja ranka ima ligonį už kairėsės rankos riešelio ir apkabinęs ja savo kaklą, laiko prie kairėsės pusės savo krūtinės, tuo tarpu ligonio kairysis šonas atsiriame į nešėjo kūną, o nešėjas su dešiniąja ranka prilaiko ligonį per liemenį. (Pav. 47.) Iš šios vietos nešėjas, laikydamas dešiniąja ranka ligonį per liemenį, apkabinęs kairiąja šlaunis, ir pakėlęs ligonį į vietą, neša jį gerai. Sis būdas labai lengvas dėl ligonio, bet sunkus dėl nešėjo; tadgi jį galima vartoti, kada ligonis be jausmų ir likimas artimas. (Pav. 48.) Ligonį reikia pastatyti kaip aprašyta; kuomet nešėjas atsisuka j priekį ligoniui savo užpakaliu, pasilenkia ir apima ligonio šlaunis, jis lengvai užsikelia jį ant pečių. Kadangi ligonis turi ‘pasigelbėti apkabinimu savo rankoms nešėjui už kaklo, tai šis būdas nėra praktišku nešti jau be sąmonės žmogų. Nuleidžiant žemyn ligonį, reikia jį nuleisti tinkamu budu. Jeigu nepaisoma ant atsargumo, tuomet ligonis gali dar labiau susižeisti. Ypatingą atydą reikia atkreipti permainant savo pasijudinimus, kad tie sujudimai ar pasikreipimai nesulenktų per daug ligonio kūną; ta permaina daug reiškia ir vice versa (atsikreipime į priešingą pusę). Kada jau ligonį nuleidi nuo pečių, galima, jei yra reikalas, nešti ant kopėčių be jokių kličuių. Geresnis būdas nešimo kai- kada yra pavartojamas, ypač kasyklose (mainose). Sis būdas reikalauja aparato susidedančio iš plataus diržo, kuriuomi nešėjas apsijuosę po pažastėmis, prikabindamas tą diržą prie kelinnešių (šleikų). Iš šio diržo nuo vieno iki kito šono nusikorus juosta. N. 4. Nešimas skersai ant pečių. PERNEŠIMAS BE NEŠTUVŲ. 137 Pav. 49.—Nešimas skersai ant pečių. 138 KAIP NEŠTI SUŽEISTĄ. 1. Kada reikia panaudoti neštuvus prie ligonio? 2. Įsekmiui—kuria vieta reikia į neštuvus guldyti ligonį? Paprastai; jei apalpęs; jei viduriai sužeisti; koja nulaužta? 3. Kada reikia duoti prisakymus-paliepimus? 4. Kaip reikia nešti ligonį ant neštuvų—galva ar kojoms priekin? 5. Ką reikia daryti, kad prašalinti smūgius, kurie gali užgauti nešamą ligonį? KLAUSIMAI. PRAKTIŠKI BANDYMAI. 1. Padaryk žiponinius neštuvus. 2. Įkibk; Pagamink neštuvus; Eik; Nešk neštuvus. 3. Išskėsk neštuvus; Suglausk neštuvus. 4. Padėk padėlkus dedant ant neštuvų. Eik; Nuleisk neštuvus; Prie ligonio dešinės. Stulpeliai; Prisirengk kelti. Kelk ligoni; Nuleisk ligonį. 5. Prisirengk kelti. Kelk; Eik; Sustok. Nuleisk neštuvus. 6. Nuimk nuo neštuvų pagal paliepimų. 7. Skersai sieną su prikrautais neštuvais. 8. Įkelk į ambulansą (vežimą). 9. Išimk iš ambulanso. 10. Neškit dviese ligonį. n. Prigelbėk ligoniui vaikščioti. 12. Nešk tarp rankų. 13. Nešk užsidėjas skersai ant pečių. 14. Užsidėk tiesiai ant pečių ir nešk. SKYRIUS IX. NELAIMĖS IŠDIRBYSTEJE. i. Sužeidimai ant geležkelių. 2. Sužeidimai kasyklose. 3. Sužeidimai pabrikuose ir dirbtuvėse. 4. Sužeidimai PRIE ELEKTRIŠKŲ APARATŲ. PATRŪKIMAS IR KUILA. Nelaimingi atsitikimai išdirbystėje yra viens Į kitą maždaug panašus. Veik visi tie sužeidimai liečiasi sutrinimo, apdraskymo, sukaneveikimo, suplėšymo ir, tankiausia, surišti su sulaužymu kaulų. “Sulaužymas” arba sutrinimas paprastai yra tai darbas arba pasekmė tos sunkenybės, kuri nupuola ant kojų, rankų arba viso žmogaus kūno. Dideli šmotai akmens ir anglies kasyklose ir milžiniški sunkus vagonai ir jų ratai, bėganti pro šalį geležkeliu, veik visuomet neša su savim medegą, susidedančią iš gabalėlių drabužių, taukų, tų pačių anglių ir akmenų sutrintų dulkelių, bet visur aplipusių aplink, kuri tai medega tankiausia sustringa j žaizdas. Pagaminimui tokios medegos visuomet atsitinka ganėtinas skaičius didelių susikrėtimų ar smūgių, kurie sumala ir akmenis ir ratus ir viską j mažas skeveldas. Tokie dalykai gyvastį žmogaus neretai išveja net ir iš marškinių. Ypač vagonų ratai turi prie savęs labai daug kenkiančių dalykų, kadangi prie jų greit prikimba visokios išmėtos, taukai, metalo gabalėliai ir 1.1., kurie įstrigę į žaizdą labai greitai gali užnuodinti kraują. Panašių sužeidimų priežastimi labai tankiai esti ir pabrikų mašinos. Ant geležkeliu žmones apdegina garas ir ugnis. Kasyklose męs sutiksime dar biauriau apdegintus nuo užsidegimo gazų, 139 140 NELAIMES IŠDIRBYSTEJE. dujų expliozijų, susidūrimo elektriškų sriovių, nuo expliozijos parako ir dinamito ir t.p. Ir nuo šitų ve atsitikimų, nuo šitų sudrumstimų lekiančios dulkės ir drabėzgai visokios medegos papuola ir apsistoja žaizdose žmogaus kūno. “Po šuviu” papuolusio kalnakasio odos paviršius pasidaro kaip rėtis; nesiriš- anti viens su kitu mėsų šmoteliai pridengia visas tarp jų susmigu- sias išmėtąs. Nelaiminguose atsitikimuose šiose dviejose vietose, tai yra ant geležkeliu ir kasyklose, pirmutinė pagelba yra daug labiau geistina, nė kad visuose kituose atsitikimuose, išskyrus gal karvietę. Paprastai nelaimės ant geležkeliu atsitinka visuomet atstu nuo stoties ir daktariškos pagelbos, teipgi nakties laiku. Kitkart viens pasakė: “Jei geležkeliu katastropos atsitiktų arti stoties kokio nors didelio miesto, kur yra atsakančiai jrengktas 'igonbutis, patyrią daktarai ir prižiūrėtojos, vien laukiančios kad gelbėti nelaimingus, ir kad susižeidimai atsitiktų dienos laike, tuomet nebūtų jokio reikalo duoti pirmąją pagelbą ant geležkelio sužeistam darbininkui.” Bet gi priešingumas visuomet vieš- patauja ir, ypač kasyklose, dar blogesnės apystovos. Jos randasi už mylios ar dviejų nuo įeiginės skylės ir už kelių šimtų pėdų po žeme; ir jei nelaimė atsitinka nuo puolimo iš viršaus atskalų arba nuo expliozijos, puolanti medega užberia takąs ir išėjimas tampa visiškai negalimas. Dar galima daleisti, kad išėjimo takas liekti ir valus, vienok juomi eiti nešant sužeistą stačiai negalima, dėlei tako viršaus žemumo ir kreivumo. Paprastai nuo vienos iki dviejų valandų laiko praeina, pakol sužeistą žmogų suspėjama išgabenti iš kasyklų, ir, daleiskim, apie tiek pat laiko praeina, pakol jį nugabenama j jo namus arba Į ligon- butį. Galime aiškiai suprasti, kas gali su tuom žmogum atsitikti per teip ilgą laiką, jei jam nėra suteikiama pirmoji pagelba. Tarp daugybės dalykų kurie šiame atvėjyj gali įvykti, vienu yra mirtis, kuri labai greitai atvažiuoja, jei tik leidžiama iš SUŽEIDIMAI ANT GELEŽKELIŲ. 141 sužeistojo žaizdų nubėgti per daug kraujo; mažiausia klaida arba sužeisto apvertimas gali padaryti tiek nesmagumų, kad juos jau vargas paskui ir beprašalinti. Žaizdos gali užnuodinti kraują, jei j jas leidžiama prikristi dulkių bevartant sužeistą, ir toks ligonis, atgabentas vėliau pas daktarą ar Į ligonbutį, bematai jau gali numirti arba jo sveikatos atgavimas gali likties abejotinam stovyje. Tas gali Įvykti, jei sužeistuoju rūpinasi ypata, nė kiek su tokiais dalykais neapsipažinusi. Dabar sulyginkite šį paveikslą su žmogaus, kuriam nelaimėje suteikė pirmąją pagelbą ypata, apsipažinusi su dalyku, išsilavi- nus, apsišvietus:—kraujo tekėjimas sulaikytas šutam tikra juosta, arba panaudotas net chirurgiškas veržtuvas, kuriuomi suverž- iama žaizdos; pačios žaizdos čystos, sulaužyta koja tuolaikiniai į tam-tikrą tošį suvyniota, teip, kad jokie kryptelėjimai negalėtų atsitikti, jo skaudėjimai prašalinti; jis butų pridengtas šilta kaldra ir smūgiai, kurie pirmesniam atvėjvj buvo ant kiekvieno žinksnio, šiame gi reikštų nieko. Ir ligonis nueitų pas daktarą ar į ligonbutį tvirtesnis, sveikesnis,—žodžiu,—jo padėjimas butų visai kitoks. Pirmosios pagelbos reikalingumas, ypač ant geležkelių ir kosyklose, yra visuomet matomas. Parodymą apie myrius ir sužeidimus galima rasti įžangoje. Pagol raportą Tarpvalstijinės Vaizbos Komisijos, parodo, kad 1909 m. skaitlius užmuštų ant geležkelių buvo sumažėjus veik iki pusei, o skaitlius sužeistų apie 20 nuošimčių ir dar bet 2791 tapo užmuštais, o 63,920 sužeistas pereitais metais (1910). Tas mums parodo, kad žinysta apie pirmąją pagelbą būtinai reikalinga tarpe geležkelio darbininkų. * Mokinant šį skyrių yra geistina, kad mokytojas(ja)atkreiptų ypatingų atydą į mokinius, kad jie pilnai viską išmoktų, kas yra pasakyta. 1. Sužeidimai ant geležkelių.* 142 NELAIMES ISDIRBYSTEJE. Priežastįs: Priežastįs sužeidimų ant geležkelių yra įvairios: prikabinėjant vagonus tankiausia sutrina rankas prikabinėtojui; sulaužymas; papuolimas tarp ar po vagonais ir 1.1. Perspėjimas. Geresnis apsaugos įtaisymas teorijoj ir praktikoj, rupinan- ties tuom pačioms kompanijoms. Apsaugojimo prietaisos, įrengtos pačių kompanijų. Paprastai saugojimasis pačių darbininkų. Trumpesnės darbo, valandos, todėl, kad kūniškas nuvargimas nebūtų priežasčia neapsižiūrėjimo: pareiga kompanijos. Svarbiausi nurodymai užduočių pirmosios pagelbos visiems darbininkams. Pirmosios pagelbos įrankai. Pasažieriai ir kiti. (Mintįs vieno iš geriausių geležkelio darbininkų.) “Nėkuomet nepereik skersai geležkelį, pirmkol nepersiti- krinęs, jog neateina traukinys.” “Nėkuomet nešok ant ar nuo vagonų, kuomet jie jau išsijudinę iš vietos.” “Nėkuomet nestovėk priekyj vagono, kuomet jis jau išsi- judinęs.” “Nėkuomet neiškišk galvą ar kitą dalį kūno pro langą traukinio.” “Nėkuomet nepereik skersai priekyj ar užpakalyj stovinčio ar bėgančio traukinio, pirm kol nepersitikrinsi kad nėra pavojaus nuo kito traukinio.” “Visuomet atsižvelgk į persergėjimus dėl apsaugos prikabin- tus prie stočių, kryžkelių ir 1.1.” “Nėkuomet neužmiršk, kad tavo nerūpestingumas šiuose dalykuose gali tavo gyvastį įtraukti į pavojų.” Darbininkams. SUŽEIDIMAI ANT GELEŽKELIŲ. 143 Simptomai. Jie naturališkai remiasi ant būdų ypatingų sužeidimų. Paprasčiausi ant geležkelių sužeidimai visuomet yra sujungti su žiaurioms žaizdoms, ik pusei nutraukime pirštų, kojų ar rankų. Žiaurus sutrinimai ir suplaišymai tai paprasti kasdieniniai dalykai ant geležkelių. Į žaizdas aplaikytas ant geležkelių, visuomet prikrinta purvų, smilčių, arba anglies trupinėlių. Sutrinimai tankiau- sia padaro didelį kraujatekj, o kur kūną suplaišo, ten kraujas bėga liuosai. Kančios esti didelės. Apsiėjimas. Sužeidimuose ant geležkelių, pirmoji pagelba yra labiau reikalinga, nė kad kitose vietose, bet pagelbą tur duoti apsipažinę žmonės. Labai tankiai neišmanėliai vietoj kad daryti kas jiems pridera, sužeistąjį teip “pavartoja,” kad labiau jam kenkia, nė kad pagelbsti. Tokie gelbėto- jai privalo pirmiau eiti gelbėti sudaužytus vagonus, ne žmones. Sužeistus žmones reikia nunešti teip toli nuo sutrinimo vietos, kad esantie aplink ir arti žingeiduoliai neženginėtų per juos. Jei randasi pora vyrų, suprantančių uždavinius pirmosios pagelbos, tai viens iš jų privalo pasilikti vietoj, kur katastropa atsitiko, kad galėtų patarinėti gelbė- tojams kaip jie turi nešti sužeistuosius, o kitas, turi prižiūrėti jau nuneštuosius, vietoje jiems paskirtoje. Prie sužeidimų ant geležkelių visuomet reikalingi veik visi pirmosios pagelbos įrankiai, kokie tik šioje knygutėje yra paminėti. Sutrinimai, rišantiesi su nulaužimu kaulų, reikalauja stropios atydos, ypač gi geros priežiūros. Neretai iš atgabentų į ligonbučius sužeistų ant geležkelių, atrandama, jog iš žaizdų nutekėją tiek daug kraujo, kad padėjimas ligonio apverktinas. Atminkite tad visuomet, 144 NELAIMES IŠDIRBYSTEJE. kad reikia tuojaus užstabdyti kraujatekj ant kiek tiktai tas yra galima, nes nežiūrint kad ir nelabai jis bėga, tečiaus reikia sulaikyti Į laiką, užbėgant tuomi pavojui už akių Apart to, sukrėtimas užgauna širdį ir tuomi padidina jos plakimą, kas teipgi priverčia kraują veržties lauk per žaizdas. Rodos jau nereikia aiškinti to fakto, kad šiame atvejyj greičiausia galimas šaukimasis prie daktaro yra neatbūtinai reikalingas. Chirurgiška pagelba čion gali dar pagelbėti. Apie gelbėjimasi šiame atvejyj, šioj šalyj męs galime patirti iš Amerikoniško Raudono Kryžiaus skrynios. Apra- šymas apie šią skrynę yra pabaigoj šios knygelės. Pakol dar męs neturime pirmosios pagelbos įrankių pačiuose traukiniuose arba bent kambarių nelaimingų apžiūrėjimui kiekvienam suobėgyj geležkelių, męs turime pasinaudoti iš kiekvieno budo, kuris tik yra tinkamas ir galimas laikyt i visuomet po ranka. Teip, padėkim, nevartojamas audeklas esantis miegamuose vagonuose, yra daug geresnis dėl aprišimo žaizdų, nėkad kokie purvini drabužiai. Raiščius galima padaryti iš pak- lodžių, plonyčius iš pasažierių lietsargių (skėčių, parašomi) ir t.t. Po sukrėtimui ligonį visuomet reikia paguldyti galva žemiau, ant šieniko, jei tokį galima rasti. Ligonį visuomet reikia getai su kaldroms ar žiponais apklostyti. Kad sumažinti jo jautrumą, reikia duoti lašelį degtinės, kurios gali juk turėti kurs nors iš pasažierių arba arti stovinčių žmonių. Tik nėkuomet sužeistam nereikia duoti degtinę didelia porciją, tas kenkia. Jei manoma kad daktaras tuojaus pribus, tada galima duoti vieną diktoką gurkšnį degtinės; bet jei dar ligonį reikia gabenti kelias valandas pakol daktaras pasiekiama, yra gerai duodant jam arbat- šaukščio mierą degtinės ir paprastą šaukštą vandens, at- SUŽEIDIMAI KASYKLOSE. 145 kartojant tai kas dešimtis minučių, jei yra reikalas (žiūrint į ligonio padėjimą). Sužeistą galima nešti ant šieniko ar žiponinių neštuvų. Paskutinis raportas 1908 m. parodo, jog 6775 mažiau ir 2450 labiau pavojingos nelaimes atsitiko Suvienytose Valstijose tame mete, kuriam raportas išduotas. Todėl aišku, kad žinysta apie pirmąją pagelbą yra reikalalinga veik kiekvienam kalnakasiui. Dar daugiau, kaip jau gerai žinoma, nelaimės kasyklose atsitin- ka vietose, kur sužeistos ypatos likimas priklauso nuo pagelbos draugo. Daktaras esti nepasiekiama per kelias valandas, kas gali atgabenti blogas pasekmes sužeistam, jeigu juomi nieks nesirūpintų. Amerikoniškas Raudonas Kryžius yra jau atkreipęs atydą į reikalavimus kalnakasio link patarimų apie primąją pagelbą ir, kaip pasakyta prakalboje, viens iš autorių šios knygelės po priežiūra tos bendrijos, stropiai darbuojasi mokyme kal- nakasių apie pirmąją pagelbą visoj šalyj. Priežastįs. Įvairios: puolimas išviršaus akmens ar anglies; expliozija gazų ar parako; užsigavimas nuo kasyklose esančių vagonų; arba, jei mulai yra, įspyrimas; elektriški sukrėtimai. Perspėjimas. Suteikti atsakančias žinias kalnakasiams kad mokėtų saugoties; privalumas yra kompanijų. (Geriausia—paduoti į rankas kiekvienam dirbančiam kasyklose ir aplink lapelį “Nelysk,” išleistą yvairiose kalbose.) Apsaugojimo jtaisos, aprūpintos pačių kompanijų. Prisidabojimas iš darbininkų pusės. (Adminkite, neapsižiū- rėdami galite netik save sužeisti, bet ir kitiems žmonėms atnešti didelę nelaimę.) 2. Sužeidimai kasyklose, 146 NELAIMES IŠDIRBYSTĖJE. Per savo neapsižiūrėjimą viens kalnakasis gali įtraukti j pavojų gyvastis visų dirbančių kasyklose. Yra manoma, remiantiesant labai paprastų faktų, kad dauguma nelaimių įvyksta iš priežasties neapsižiūrėjimo pačių kalnakasių, ypač gi gerų ir inteligentiškų kalnakasių. Dirbimas kasyklose, tai viens begalinis drąsus užsiėmimas, ir nors ir geriausi kalna- kasiai, tai visukame privalo turėti saiką, kurs jiems yra ganėtinai žinomas. Svarbiausi darbininkams nurodymai apie pirmąją pagelbą. Pirmosios pagelbos įrankiai visuomet po ranka pas pačius darbininkus ir ligonbutyj. Sekantie nurodymai yra atspausdinti angliškai, slaviškai, lenkiškai ir itališkai ir prisilaikoma jų visame Pennsylvanijos kasykliniam apskrityj. NELYSK. Nesiskubink j priegali (face) pakol neišėją dūmai. Neužmiršk apžiūrėti ir nuplėšti atskalas nuo viršaus po kiekvienam šūviui. Nekask nėkuomet daugiau anglies ar akmens išviršaus, tik tiek, kiek šūvis suardė. Nėkuomet nedaleisk savo pagelbininkui krauti anglis, pakol neatstatysi šūvio išverstų poramų (timber). Nėkuomet nemanyk kad viršus yra saugus, kuomet spaudimas Į ir braškėjimas aptyksta. Neužmiršk liepti pasitraukt atstu tavo pagelbininkui, kuris ; tuokart rūko pypkę, kada tu vartoji explioduojančias medegas. į Nešauk dviejose vietose antkart. Nėkuorųet nekrapštyk knatą, kuriuom uždegi paraką, su- kimštą j šlapią skylę. Kaln akasis. SUŽEIDIMAI KASYKLOSE. 147 Nėkuomet nepraeik pro vietą, kur pasakyta “pavojus” per kitą darbininką. Nėkuomet nesiskubink vien dėl to, kad greičiau pareiti namo. Neik Į pavojų pats, gelbėdamas savo pagelbininką (laborer). Pagelbininkas. Nėkuomet neik j priegali (face), pakol kalnakasis neapžiūrės ir nepasakys, kad yra saugu. Nėkuomet nedegk explioduojančios medegos ties kalnakasiu arba arti jo. Nėkuomet nebėgdink vagonus (karus). Tegul bėgdintojas juos ateina atsiimti. Nėkuomet nelandžiok po senas išdirbtas vietas. Nėkuomet nevaikščiok vietomis, kuriomis leidžiama anglis; eik “žmogaus taku” (manway). Nėkuomet neužmiršk uždaryti duris, kuomet praeini. Nėkuomet neužmiršk pasitraukt j saugią vietą pirm-kol ex- plioduojanti medega gali užsidegti ir 1.1. Vagonų bėgdintojas. Nėkuomet neprileisk važnyčiotojus atimti iš vietos vagonus. Visuomet tą padaryk tu pats. Nėkuomet nevažiuok atsistojąs tarpe vagonų. Nėkuomet nevažiuok atsistojąs prie vagono šono. Nėkuomet neprileisk važnyčiotojus atsukinėti vėžių nuostatas (switch). Nėkuomet nevažiuok atsistojąs priekyj vagonėlio. Nėkuomet nepaleisk vagonus į bėgį, pirm-kol nepersitikrinsi kad nieko nėra priekyj. Visuomet turėk po ranka sulaikymo ramstelius (headblocks), kad esant reikalui galėtum vagonėlius sulaikyti. 148 NELAIMES IŠDIRBYSTĖJE. Nėkuomet neužmiršk pasakyti užveizdai, kad pataisytų blogą kelią. Nėkuomet nešauk duris saugojantį vaiką, kad šis važnyčiotų tavo mulu. Nėkuomet nevažiuok atsisėdęs ant galo užkertinių, kuomet galėtų nusikarti tavo kojos. Nėkuomet neužmiršk, kad pavojus seka paskui pranešimą apie jį- Duriu saugojimo vaikas. Nėkuomet neatsitrauk nuo durių. Nėkuomet nelaikyk atdaras duriš ilgiaus, ant kiek yra reikalas. Nėkuomet nesisukinėk aplink mulus. (Parašas) V. L. PETERSON, Superintendentas. Apsiėjimas. Jokių pridėčkų nereikia vartoti. Pakol sužeistą prisiren- giama atimti iš vietos sužeidimo, tuo laiku galima viską reikalingą prie pernešimo surengti. Supratimas gelbė- jimo turi būti pirm laiko išbandytas. Sukrėtimai visuomet turėtų būt atmenama. Vienatiniai, ant greitųjų reikalingi Įrankiai, turėtų būt ant tiek smulkus, kiek galima, kadangi padėjimas ir vieta kasyklose tankiausia teip striuka, kad atsakančiais Įran- kiais veik negalima nešti. Kalnakasis, einąs gelbėti draugą, nešasi du Raudono Kryžiaus pirmos pagelbos Į rankius, reikalingus prie žaizdų, pakelį pikriškos rūgšties gazelių (picric acid gauze) dėl apdegintų žaizdų (gazelės, žinoma, plono audeklo), ir bonkelę t.v. aromatiškos amonijos (aromatic ammonia), vartojamos dėl sutrintų vietų. Toks prisirengimas yra geras. Kuomet du gelbėtojai yra atsa- kančiai prisirengią, neštuvus galima pradėti nešti. Užtroškinimas—tai vienas iš didžiausių pavojų, surištas su SUŽEIDIMAI KASYKLOSE. 149 kasyklose įvykstančiomis nelaimėmis. Todėl pritroškintas ypatas visuomet reikia nunešti j vietą, kur yra tyras oras. Atsakantis kvėpavimas, tai gerausias dalykas. Teip vadina- mas trankmotoris yra labai naudingas ir šiame atvejyje tankiai vartojamas kasyklose. Jei trankmotorio nėra, paprasti pagelbos įrankiai turi būt vartojama. Imant į atydą, kad gelbėtojai benešdami ligonį gali įnešti į vietą pilną pavojingų gazų, tad yra reikalinga, kad visuomet turėtų po ranka degio (oxygeno) šalmą ar kitokius tinkamos formos darančius tyrą kvėpavimą aparatus. Teipgi nešė- jams reikia suteikti gerus nurodymus, kitaip jie neišneš sužeistą iš pavojingos vietos ir nepadės atsakančioj vietoj, kur galima atsikvėpti tyru oru. Simptomai. Jie remiasi ant būdo sužeidimo. Sužeidimai kalnakasių tankiausia atsitinka nuo puolančių iš viršaus sunkenybių. Į suplaišytas žaizdas prikrečiama dulkių. Kaip sužeidimai ant geležkelių, teip sutrinimai kasyklose, jei jie paleidžia srioves kraujo, tai yra negeistinas dalykas. Įsekmui, kuomet jau po sužeimui atkiunta (atsigauna) širdis, tada galima žaizdas atliuosuoti nuo suveržimo. Sulaužymai yra tai paprastas dalykas ir jungiasi su visais kitais sužeidimais. Kaulai sulaužoma kai-kada keliose vietose. Sutrinimas gi smegenų—tai nėra paprastas dalykas. Ir labai pavojinga, jei sužeistą reikia atokai nešti, pirm-kol jį galima apžiūrėti. Įkvėpavimas nuodingų dujų yra tankus. Apdeginimai nuo parako ar gazų expliozijų yra teippat tankus kaip ir paprasti sužeidimai kasyklose. Sekančius įrankius rekomenduoja Raudonas Kryžius turėti kasyklose. 150 NELAIMES IŠDIRBYSTEJE. PORCIJA PIRMOSIOS PAGELBOS ĮRANKIU PAS DARBININKUS KASYKLOSE. Raudono Kryžiaus pirmos pagelbos pakeliai; viens ant kiek- vienų 20 darbininkų. Pirmos pagelbos nuo apdegimo pakeliai, susidedantie iš pikriškos rūgšties gazelių; viens pakelis ant kiekvienų 2Sąmonių, dirbančių kasyklose, kur yra pavojingų gazų. Cystų gazelių pakeliai, vieno ketvirtainio masto didumo; viens pakelis ant kiekvienų 50 dirbančių žmonių. Karbolinių gazelių, 10 nuošimčio, vieno masto ilgio, stikli- niuose induose, viens indas ant kiekvienų 50 darbininkų. Cystos gazeles raišteliai, pločio nuo 2x/i iki 3 colių; viens raištelis ant kiekvienų 20 darbininkų. Cysto nebaltinto muslino raišteliai, pločio nuo iki 6 colių; du raišteliai ant kiekvienų 20 darbininkų. Cysto nebaltinto muslino trikampiai sklypeliai, vidutiniško didumo; viens sklypelis ant kiekvienų 25 darbininkų. Vata, pussvariuose pakeliu; tris pakeliai kiekvienam kalna- kasių ligonbutyj ir išlaukiniam kabinete. Vienos uncijos bonkelė aromatiško spirito amonijos (aro- matic spirit of ammonia) prie kiekvienos įeiginės Į kasyklas skyles. Šeši audekliniai diržai, paprastai vortajami S. V. suveržimui žaizdų (kad kraujas nebėgtų); reikalinga prie kiekvienos įeiginės į kasyklas skylės. Trįs rankiai medinių atskalų prie kiekvienos įeiginės skylės. Paminėti amoniški spiritai, galima gana pigiai pirkti aplamai nesvertus ir pripildžius į bonkas krautuvėse, išsiuntinėti prie yvairių darbų kaip tik reikia. Tinkamoj vietoj prie įeiginių sklylių, turėtų būt įsteigta ligonbučiai prie kiekvienų kasyklų. Čionai visi reikalingi SUŽEIDIMAI PABRIKUOSE IR DIRBTUVĖSE. 151 įrankiai turėtų rastiesi. Tėmyk teipgi į Raudonojo Kryžiaus pirmos pagelbos skrynią. Sužeidimai kasyklose, lygiai kaip ir visi kiti sužeidimai, reikalauja nuolatinės daktaro priežiūros, jei tas yra galima. Nešant sužeistą kalnakasį žema vieta, reikia didelio atsargumo. Abu šie subjektai apkalbėta skyriuje Pernešimas. Fridrikas L. Hoffman, rašydamas apie “Nelaimes išdirbystėje” (Žr. Bulletin of the Bureau of Labor, Nr. 38, Rugsėjo mėn, 1908111), sako: “Kaip jau pasakyta pradžioje, skaitlius mirčių nuo nelaimingų atsiti- kimų Suvienytose Valstijose tarp rankpelnių vyrų siekia tarp 30.000 ir 35.000, iškurių būt buvę galimą išgelbėti bent trečdalį, jei jau ne pusę viso skaičiaus, jei butų buvus gera priežiūra iš puses pabrikų inspektorių, įstatymleidystės ir valdžios. Prie dadejimo, dar buvo apie du milijonai mažų sužeidimų, ir melaimių, kurios netik įtraukė žmoniją į sielvartas, bet ir materijališkai privedė prie bankrūto ir abejotino padėjimo.” Nėra nieko ypatingo ar šios visos nelaimės pažabojo virš minėtą skaičių pabrikų ir dirbtuvių darbininkų atskirai, ar jos (nelaimės) įvyko kitokiose išdirbystėse. Kadangi paminime priemones sumažinimui skaitliaus tokių pabrikuose nelaimingų atsitikimų, ant galo, kaip nebūk, aišku, jog didelis akaitlius nelaimių išdirbystėje atsitinka. Žinysta todėl apie pirmąją pagelbą pabrikų darbininkams yra ne mažiau svarbi, kaip ir geležkelio darbininkams ir kalnakasiams. Kai- kada, teisybė, į pabriką daktarą galima greičiau prisišaukti, nė kad prie kalnakasio, bet tai da nereiškia, kad ant to remiasi didelė svarba; belaukiant greito daktaro pribuvimo, tankiai galima apsirikti ir reikalas pirmosios pagelbos esti užmirštas ir tuomi jau galima daug blogo padaryti ligoniui. 3. Sužeidimas pabrikuose ir dirbtuvėse. 152 NELAIMĖS IŠDIRBYSTEJE. Priežastįs. Papuolimas tarp mašinų, tarp pielų, apdeginimas nuo ištar- pintų metalų ir t.t. Apsiėjimas. Nuo daugelio nelaimių, suprantama, galima išsisaugti. Tas priklauso nuo gerų apsaugos įtaisymų, rūpestingumo kompa- nijų ir pačių darbininkų ir vartojimo atsakančių įrankių. Dalykus, kurie privalėtų būti, sekančiai išdėstė Ištikimystės ir Priepuolio kompanija (Fidelity and Casualty Co.) iš New Yorko: “Svari dirbtuvė, kad darbininkas nusilinksmintų ant kiek galima; gera šviesa; nesukimšta krūvon mašinerija; neslidžios grindįs; geros patarmės darbininkams kad jie nesusižeistų iš priežasties nesumanumo; nesirūpinimas nieku kitu apart darbo; nesivilkt netinkamais drabužiais kad skvernai ar kas kitas nepapultų į mašiną; prisilaikyt pasakytų pasargų; nepersidirbt per daug; gera ventiliacija; negert svaigi- nančių gėrynių laike dirbamų valandų; gera priežiūra ir gaspadorystė; spausdinti įsakymai, kuomet reikalinga; reg- uliariška inspekcija ir kiti tam panašus reikalai, tinkami dirbtuvėse.” Prie to reikia dar pridėti: Žinysta apie pirmąją pagelbą. Atsakantis kambaris apžiūrėjimui sužeisto. Pirmosios pagelbos įrankiai. Bandymai rinkti ir mokinti žmones (žinoma, kompanijos lėšomis) apsiėjimo prie pirmosios pagelbos, dabar jau darosi reališku dalyku. Pavyzdį iškabų, kurios privalėtų rastiesi veik kiekvienoj dirbtuvėj, virš minėta kompanija paduoda sekančiai: “Pranešk inžinieriui, kad jau pradėsi dirbti ties, aplink in- SUŽEIDIMAI PABRIKUOSE IR DIRBTUVĖSE. 153 žiną ar tarpe diržų, pirmkol inžinas dar nepaleistas j veikmę —neišjudintas.” “Tas, kur nesisaugodamas paleis šią mašiną judėti, jis tai darįs ant jo paties “žut-but.” “Nešnekyk žmogų, kurs operuoja šią mašiną.” “Surink visas iš po kojų vinis ir plaušeles, kuriose yra vinių, ir padėk j paskirtą vietą ar blekinę.” (Suvarymas vinies į koją, tai viens iš paprastų sužeidimų, nuo ko tankiai užsinuodija kraujas ir atneša blogos pasekmes). “Važinėjimasis ant ranktraukių vagonėlių šiame departmente rųščiai užgintas.” “Nėkuomet nežengk skersai diržą, nė jokiu laiku nė vietoj.” Simptomai. Tokie pat, kaip dideliuose sužeidimuose, bet naturališkai labai daug yvairuoja. Nelaimingi atsitikimai prie mašinerijų liečiasi sukapojimo, supiaustymo, sudraskymo ir sutrinimo—bet jau skirtingų nuo sužeidimų ant geležkelių ar kasyklose. Čion garu traukiamos pielos ar kiti aštrus instrumentai, įpiauna ar kiaurai perpjauna ir kraujabėgis esti liuosas. Elektriški sukrėtimai esti paprasti tokiose išdirbystėse. Chemiškų elementų išdirbystėse tankiausia apdeginama nuo visokių rūgščių, o liejinyčiose ir tirpintuvėse nuo ištirpintų metalų. Apsiėjimas. Visuomet reikia atydumo triūsianties aplink žaizdas. Kuo- met pirmosios pagelbos skrynia randasi po ranka pabnkuose ir dirbtuvėse, pavojus nuo daug nelaininų susimažina. Labai prastas ir pavojingas pasielgimas jversti ligonį Į auto- mobilių ar kitą kokį vežimą ir skubintis su juom į ligonbutį, pirm-to nedavus jam jokios pagelbas. Vietoje to, visi didesni pabrikai ir dirbtuvės privalo turėti nuošalinį visu -kuo 154 NELAIMĖS IŠDIRBYSTĖJE. aprūpintą kambarį, į kurį butų galima sužeistą įnešti ir suteikti jam pirmąją pagel bą; vėliau daktaras gali apžiūrėti ant vietos jei sužeidimas yra didelis ir ligonis negali pasiju- dinti ; tada tik ligonį galima nugabenti į namus ar ligonbutį kuomet jis atsigavęs ir rūpestingai apžiūrėtas. Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagelbos skrynia susitiks su jos reikalingumu daugumoj pabrikų. Patarimai apie dalykus čion nepaminėtus, galima gauti dykai, kreipianties prie pačios bendrijos. 4. Sužeidimai prie elektriškų aparatu. Šie sužeidimai yra pilnai aprašyti po antgąlviais: Sukrėtimai nuo elektros ir Apdeginimai nuo elektros, todėl tik trupučiuką apie tai reikia pasakyti, duodant tulus nurodymus. Faktiškai, yra didelis reikalas aprašyti pilnai kiekvieną dalyką skyrium, kadangi dirbantieji šioje profesijoje žmonės apie save mano kaipo apie ypatingą klesą, nors atpenč yra. Nors tikros statistikos apie sužeidimus prie elektros nėra, tečiaus visgi yra žinoma, kad tokie sužeidimai įvyksta, nors ir retai, ir dauginanties vartojimui elektros, dauginsis ir skaičius sužeidimų. Dar daugiau, priežiūra po elektriškam sukrėtimui daro didelį skyrių tarpe gyvasties ir mirties. Perspėjimai nuo nelaimių dirbantiems prie elektriškų aparatų, yra veik tie patys generališki principai, kurie yra jau paminėta perspėjimuose nuo pabrikuose įvykstančių nelaimių; bet, pride- dam, jog darbininkas visuomet verčiasi su sriove, kuri gal būt kartu su savim gabena ir mirtį, jei neapsisaugojama, todėl jis (dar- bininkas) privalo po truputį paprasti prie didesnio rūpinimosi savim, nė kad paprastai. Nėra galima viską pasakyti apie reikalingumą rūpinimosi savim prie elektriškų aparatų dir- bant, kadangi užimtų perdaug laiko. Sekantie patarimai. SUŽEIDIMAI NUO ELEKTRIŠKŲ APARATŲ. 155 kurių ištrauką iš New Yorko Ištikimystes ir Priepuolio kom- panijos išleisto pamfleto Nr. 1 paduodame, yra labai verti ap- mąstymo ir tėmijimo. “Kompanija visuomet privalo duoti gumines pirštines darbininkui, apžiūrinčiam vielas ar perlaidas, nežiūrint ar elektra butų paleista ar ne. Darbininkas pirm-kol pradės dirbti visuomet privalo apžiūrėti ar pirštines nėra suplyšę. Dirbant vietose, kur yra ‘gyva’ (paleista, atdara) viela ypatingai prie mainančiosi bėgiojimo, visuomet reikia lenkties teip toli nuo vielų, kiek galima ir paranku. Kunduktoriai arba šiaip darbininkai nekuomet neprivalo dirbti prie ‘gyvų’ vielų (dratų) su užrait- ytoms rankovėms arba suaižėjusiom rankom, negi galima vielas vartoti kuomet stovi ar sėdi šlapioje vietoje, neturint ypatingos apsaugos, iš apačių. Vartojant bent kokių aplink bėgančių viela, turinčių virš 115 laipsnių stiprumo, žinant kad viela ‘gyva,’ geriausia yra, jei galima, dirbti tik su viena ranka, laikant kitų kišeniuje arba užpakalyj. “Jeigu elektra esti perkirsta, uždarant perlaidos rankenų (switch), kuomet už jos (rankenos) taisoma vielas ar kų ki ų, tai prie perlaidos reikia prikabinti pasargų, jog už jos yra žmogus. “Nė jokie peržiūrėjimai, dadėjimai, ar atėmimai n privalo būt daromi nesant reik lui. Ir toks dalbas, jei jau daroma, reikia pavesti žmogui, pilnai ir visapusiškai su elektra apsipažinusiam.” Visokios apsaugos reikmenos, nežiūrint kas jas pristatytų, yra reikalingos. Raudonasis Kryžius rekomenduoja sekančias: Vienos uncijos bonkele aromatiškų spiritų amonijos; viens tinkamas puodelis;- vienos uncijos bonkele paprastos amoni- jos (užrašyta “Nuodai”) gumu apvyniotu kakleliu ir prie galo gabalėliu pinčių; vieną tuziną guminių žiedelių; dvi uncijas karbolinių tepalų; tris Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagelbos prietaisas; du pakelius pikriškos rūgšties gazelių; pusę tuzino vyniojimui raištelių, tinkamo platumo ir ilgumo; pusę svaro vatos; dvi medines skeveldas; porą žirklių; vieną diržą užveržimui kraujatekio. Kaip jau buvo patėmyta, šie Įrankiai reikalingi prie dviejų 156 NELAIMES IŠDIRBYSTEJE ypatingų vietų. Pirma, prie elektriškų sukrėtimų, antra, prie apdeginimų. PATRŪKIMAS IR KUILA. Apie šiuos du sužeidimus šnekame čia todėl, kad tai paprasti apsireiškimai nuo persidirbimo. Yra silpnos vietelės apatinėj dalyj pilvo abiejose pusėse ir priežastis raumenų pastangų užstabdo kvėpavimą, ir krū- tinės perklodas visuomet verčia dalį žarnų lauk per šias dvi silpnas vietas. Ir tuosyk patrūkimas ar kuila esti neišvengiama. Šio atsitikimo prašalinimui yra tik vienas būdas—prašalinimas tų raumenų pastangų, bet tas, suprantama, sunkiai praktikuo- jama. Kuomet kas patrūksta, jis jaučiasi netekęs kurios nors iš kūno dalių, o gūželį galima užčiuopti tarpkirkšnyj. Kadangi tas gūželis turi savyj dalį žarnų, todėl su juo reikia apsieiti kuono- atsargiausia, nes jį suspaudžiant, galima sužeisti žarnas, ir, paga- lios, pilvaplėvę. Tokį ligonį reikia paguldyti aukštieninką, pakeliant gan aukštokai kelius ir padedant ką tokio minkšto po jais; kojas reikia paremti patalu. Paskui suvylgius šaltam vandenyj palas užtiesti ant sužeistos vietos ir įsekmiui pašaukti kuogrei- čiausia daktarą. KLAUSIMAI IR PRAKTIŠKI BANDYMAI. Mokytojui patariama, kad jis parinktų kelis budus sužeidimų, tinkamų prie tos klesos, ir leistų mokiniams viską naturališkai išbandyti, kai-kad butų ir prie sužeisto. Toliaus, mokytojui patariama, kad jis savo klesą pilnai supažindintų sų visais čia pažymėtais klausimais, simptomais, perspėjimais ir 1.1. SKYRIUS X. ORGANIZACIJA PIRMOS PAGELBOS INSTRUKCIJŲ. Klesos, bendrijos, instrukcijų kursai, ginčai ir Raudo- nojo Kryžiaus apie pirmąją pagelbą kvotimai ir paliudijimai. Supažindinant kaip Raudonasis Kryžius rekomenduoja pirmąją pagelbą dėl sužeistų, turėtų būt nurodyta kad pasekmes jo patirimų galima padaryti didelės vertės, organizuojant klesas, bendrijas ir ginčus dėl mokymo apie pirmą ją pagelbą išdirbystės apygardose. Praktiški patirimai šios bendrijos šiame dalyke, yra pasakyta šiame skyriuje, kurie daugką pasako ir apie Raudo- nojo Kryžiaus egzaminus (kvotimus) ir paliudijimus. KLESOS. Pirmosios pagelbos klesos perstato labai atsakančią organiza- ciją suteikimui patarimų apie. tą dalyką. Nežiūrint, klesa ar bendrija, privalo remties ant geradėjystės ir sušelpimo ištiktų nelaimės, suteikiant pirmąją pagelbą. Klesos, kaipo klesos, sutikusios mokintiesi apie dalyką, privalo visuomet turėti kompetentišką daktarą kaipo savo mokytoją ir butų labai gerai, kad klesoje nesirastų virš 25 mokinių, kitaip mokytojas negali visus atsakančiai mokyti. Didelė sieninė toblyčia, parodanti skeletą, gyslų sistemą, širdį ir kraujo cirkuliaciją, sulaužymą ir išnarinimą, visuomet reikalinga turėti. Tokią toblyčia galima gauti nuo Raudonojo Kryžiaus, primokant vien išdirbinio lėšas. Užtektinas skaičius, žiūrint pagal skaitlingumą klesos, skeveldėlių, kraujatekio už- 157 158 ORGANIZACIJA PIRMOS PAGELBOS INSTRUKCIJŲ. veržtuvų, palų, raištelių ir t.t. privalo rastiesi; ir jei galima, reikia kur nors pasistoroti apie porą neštuvų. Šiuos visus įrankius teipgi galima gauti nuo Raudonojo Kryžiaus, primokant išdir- binio lėšas. Kuomet naturališkai norima ką išpraktikuoti, galima net tam-tyčia vaiką nusamdyti, matant reikalą. Kursai privalo laikyti, jei jau ne dvyliką, tai bent dešimtį sesijų, kiekvienu kart per pusantros valandos. Suprantama, butų neišmintinga kišti savo patarimus mokyto- jams, kaip jie privalėtų apsieitineti mokinant apie pirmą ją pagelbą. Bet manom, kaip ten nebūk, naujai uzėmusiems vie- tas mokytojams, patarimo žodis neprošalį. Patirimai Raudonojo Kryžiaus parodė, kad pati tendencija iš pusės mokytojų atkreipti atydą į Anatomiją ir Phyzioliogiją yra jau vaisiai praktiškų nurodymų pirmoje pagelboje. Ištikro, ką galima norėti arba reikalauti nuo mokinio, neapsipažinusio su dalykais, bet norinčio dirbti tame darbe pagal geriausį išgalė- jimą, jei jis atsakančiai neatliko savo užduočių. Kas yra aukščiau pasakyta, tai nereiškia kad Anatomija ir Phyziolio- gija turėtų būt užmiršta. Užtektimai tų mokslų šiame darbe privalėtų būt išmokinama visi mokinanties pirmosios pagelbos mokiniai. Perspėjimai nuo nelaimių, bus tai negirdėti dalykai tūliems mokiniams. Bet vertė gerų nurodymų akimirkoj atsiliepia į mokinių sielą. Darant bandymus, visuomet pirm visko apie juos reikia liuosai apšnekėti ir patys bandymai turi būt atliekami stropiai, sumaniai, ypač tokie, kurie liečiasi požeminių nelaimių. Jei dar pridėsim žodį instruktoriui, viskas kas viršui pasakyta, bus praktišku. Prisakyk savo mokiniui kad jis pats padarytų visus bandymus prie pirmosios pagelbos. Jeigu tu pats visuomet darysi, tai mokinys nė per tūkstantį metų nieko neišmoks. BENDRIJOS. 159 BENDRIJOS. Šios organizacijos parode savo vertę šioj šalyj, ypač kal- nakasių apskričiuose, Pennsylvanijos valstijoje. Sekantis vei- kimas pirmos pagelbos paskleidimui yra geras: Ne mažiau še- šiolika žmonių nusimanančių apie pirmą ją pagelbą, pakrik- dinama kasyklose, teip, kad prie kiekvieno nelaimingo atsitikimo reikalui esant ant pašaukimo randasi viens su pagelba. Štai kaip yra privesta pirmosios pagelbos knygelėje vieno iš autorių šio veikalėlio: “Bendrija turėtų susidėti iš žmonių vidutinio amžiaus—- nė per senų, nė per jaunų—iš žmonių, kurie nesilpsta pa- matę kraują; inteligentų, su sąmone žmonių, kurie be jokio užmokesčio, tik iš geraširdystės dirba, už dėkingumą to, kuriam jie pagelbsti. “Tokia bendrija laikinai susiorganizavusi, turi tuojaus išsirinkti prezidentą, pagelbininką, sekretorių ir du ar daugiau vietinius daktarus, kaipo medikališkus direktorius ir kalbėtojus. “Pinigai reikalingi, kaip ve nupirkimui toblyčios, raištelių, skeveldų, neštuvų, knygų ir kitų smulkmenų. Yra keli budai palaikymui šio dalyko. Kuomet organizacija jau yra ir rišasi su visuomene, bent jos reikalais, tai nėra didelia sunkenybe pasinaudoti keliais arba ir visais sekančiais šaltiniais: “i. Kiekvienas kasyklų darbininkas privalėtų paskirt po truputi iš savo uždarbio. “2. Reiktų prašyt nuo superintendentų ir kitų kasyklų viršininkų, kad jie po kiek aukautų tam reikalui. “3. Įvairios pašelpinės draugystės galima paklabinti. Iš jų išdo paaukautas deleris tam tikslui, tankiai gali joms sutaupoti šimtus. 160 ORGANIZACIJA PIRMOS PAGELBOS INSTRUKCIJŲ. ‘'4- Bendrijos sąnariai privalėtų mokėti po truputį įsto- jimo ir mėnesines duokles. “Reguliariški bendrijos susirinkimai privalo būt laikoma mažiausia du .kartu į mėnesį. Laiką dėl prakalbų ir bandymų, gali paskirti medikališkie direktoriai. “Kiekvienas sąnarys privalėtų būt aprūpintas su visais pirmosios pagelbos įrankiais, o pati bendrija teip pat turi turėt atsarginį sądėlį. “Kuomet sąnarys pagelbėja sužeistam, jis ant sekančio bendrijos susirinkimo privalo apie tai pranešti, paduodant smulkmenas atsitikimo ir kaip sužeistas tapo apžiūrėtos ir apsieita su juom. “Pabrikuose yra labai paranku paskirstyti nusimanančius apie pirmą ją pagelbą į visus departmentus. Prie geležkelio darbų turėtų rastiesi bent du nusimanantieji apie pirmą ją pagelbą, kiekvienoj kuopoj darbininkų. Tiedu žmonės visuomet privalėtų gabentiesi su savim ir visus pirmosios pagelbos įrankius, sukraunant juos ant rankstumių veži- mėlių, arba į tavorinį vagoną. “Paskirstyti kursus yra priedermė medikališkų direktorių, užimant perijodą apie metų laiko, kad pabaigoje to laiko mokinius butų galima išegzaminuoti. Dėl pasekmingų butų galima išduoti paliudijimus, o į jų vietą priimti kitus narius į bendriją. “Direktoriai neprivalo kvosti narius jų pučiu bendrijos. Yra daug geriau, jei kvotimo dėlei pašaukiama kvotėjus iš kitos bendrijos. “Kuomet randasi kelios bendrijos viename mieste ar apielinkėje, interesingumas butų didelis ginčijanties tarp savęs apie sudėjimą kūno, iško geriausia galima padaryti neštuvus, bandymai sumanumo raišiojime ir 1.1. Kiekvieną kart gerausia atlikusiam užduotį, reikia duoti garbės INSTRUKCIJŲ KURSAI. 161 medalių, su tinkamu parašu, vardu, numeriu ir vieta bendri- jos, kurios atsižymėtojas yra nariu. Tokie medaliai bus labiau branginami, nė kad kits daiktas, kokį tik auksas gali nupirkti.” Kad gauti pirmosios pagelbos paliudijimą nuo Raudonojo Kryžiaus, suprantama, jog reikia išlaikyti tokius jau kvotimus, kai-kad ir vietinių bendrijų klesose. INSTRUKCIJŲ KURSAS. Sekantis instrukcijų kursas rekomenduojama 1. Sudėjimas ir mechanizmas kūno. 2. Pirmąjai pagelbai medega. 3. Svarbiausie nurodymai reikale pirmosios pagelbos. Suk- rėtimas. 4. Sužeidimai nesuplėsant odą. 5. Sužeidimai suplėšant odą. 6. Paprasti sužeidimai nuo karščio, šalčio ir elektros. 7. Netekimas sąmonės ir užsinuodijimas. 8. Apsižiūrėjimas ir nešimas sužeisto. 9. Ypatingi sužeidimai kasyklose,.ant geležkelių ir 1.1. 10. Prakalba experto apie perspėjimą nuo nelaimių. 11. Svarbiausioji apžvalga. 12. Sanitariškie dalykai, perspėjimai apie užkrečiamas ligas, kaip ve: džiovą, karštligę, škarletiną ir 1.1. Prakalbos turėtų būt apkarpyta nuo visokių techniškų sąlygų ir apipasakojimui užtenka pusės valandos. Poto medika- liškas direktorius turėtų statyti klausimus ir vesti praktišką darbą bent per pusę valandos. Praktiškas darbas turėtų būt padaugintas ant tiek, kiek galima, kaip tik klesa pribręsta teorijoje. Paskui reikia užvesti ginčus tarp mokinių apie sužei- dimus ir kaip tokiuose atvejuose pasielgti ir t.t. 162 ORGANIZACIJA PIRMOS PAGELBOS INSTRUKCIJŲ. Visi nariai, jei paranku, privalo turėti datos kortelę su numerais dėl visų metų; numerus po vieną iškerkama kiekvieną susirinkimą Sekantis pavyzdys yra tokios kortelės: PENNSYLVANIA COAL CO. HILLSIDE COAL AND IRON CO. Pa 19 Tamista sąn Susirinkimai Pirmos Pagelbos Kuopos bus laikomi sekančiomis datomis, parodytose vietose. Susirinkimai prasidės 7. vai. vakaro O r cn po ta 0 ta H < w c *a SLw n • . s ; s° S- ji . ; . . . * . 1910 M M M M M M M OJ CO H oj O M 00 00 H Utarnin- kas Dunmore Dist., Father Matthew Hali, Dunmore MKiMMtOMMlOfOM 'O O O'OOM M • & p S. Pittston Dist., Y.M.C.A. Hali, Pittston K)MMK5K)MMMMM O t/i 00 O M vi o Cn Oi oo Utarnin- kas. Plains Dist., Y.M.C.A. Hali, Pittston MMtOMMMKjMMKJ Cn «vj O On C' 'O o Ketver- gas Forest City Dist., Hillside Hose House, Forest City 00 O OJ 00 VO K> O O UI Ketver- gas Mayfield Dist., Edmand’s Hali, Mayfield Malonėk sutvarkęs paduoti. Apskr. Superintendent. 123456789 io CINČAI. 163 GINČAI. Ginčai tarp yvairių klesų ir bendrijų atrasta kaipo vienas iš geriausių kelių studijavimo apie pirmą ją pagelbą, lygiai kaip ir atkreipimo visuomenės atydos į šį svarbų dalyką. Atsitikus tokiems ginčams, naturališkai reikia juos išbandyti. Atsitikimų pavyzdį paduodame čia, paėmę iš programo, įėjusių madon ginčių Pennsylvanijos kasyklų apskrityj. Atisitikimas I.—Žmogus, užtroškintas gazų, be pagelbos. Viens vyras pakelia jį, nuneša penkias dešimts pėdų atstu į tyrą orą, paguldo jį ir daro nuduotą atsikvėpimą laiku vienos minutos. Atisitikimas 2.—Žmogus sužeistas žemesnėj kūno dalyj. Du vyrai pasodina jį į keturrankę sėdynę ir nuneša penkiasdešimts pėdų atstu. Atisitikimas 3.—Žmogus sužeistas; nulaužta koja; padaro atsakantį neštuvą iš dviejų ilgų grąštų (drilių) ir dviejų žiponų ir neša sužeistą penkias dešimts pėdų. Atisitikimas 4.—Žmogus sužeistas; žaizda dešiniamjam smilkinyj. Vienas žmogus apriša žaizdą. Atisitikimas 5.—Žmogus be sąmones; žaizdos, paprastas rankos sutrinimas tarp alkūnės ir peties; sutrinta koja, neiš- pasakytai teka kraujas; pasigamink užstabdymui kraujo diržą, luobus dėl sutrintos vietos, nuduok vieną minutą atsikvepiąs, uždėk sužeistą ant neštuvų, nešk penkias dešimts pėdų atstu nuo vietos, nešk viršum vagonų, viršum krūvos akmenų, tada per tvorą ir įdėk į ambulansą. Darant ką tokio, viens prižiūri, kits laiką skaito. Raudonojo Kryžiaus pirmosios ' pagelbos departmentas gali pristatyti visus tokius įrankius, jei yra reikalas, teipgi vien tik už išdirbimo kainą. Atsižymėjusiems medelių teipgi pris- tato. 164 ORGANIZACIJA PIRMOS PAGELBOS INSTRUKCIJŲ. Raudonojo Kryžiaus egzaminai ir paliudijimai. Raudonaais Kryžius yra pasirengęs prie perkvotimo ir išdavimo paliudijimų dėl bent kokios pirmos pagelbos klesos, turinčios nemažiau 20 narių, kurie užbaigią kursus. Ant atsišaukimo tokios klesos prie Raudonojo Kryžiaus pirmos pagelbos departmento, kvotėjas tuojaus bus paskirtas, jei ne iš savo tarpo, tai iš Y.M.C.A, (Jaunų Krikščionių Brolija). Yra manoma, kad nurodymai egzamino bus geistini daugumui mokinių, todėl čia paduodame. Egzaminas padalintas į dvi dalis, ekančiai: 1. Kaip tu apžiūrėtum ligonį kuomet jam išnarytas petys, jei negalima tuojaus pašaukti daktarą? 2. Kaip tu prižiūrėtum jei užnuodintas nuo įkvėpuotų blogų vodingų gazų? 3. Kaip tu užgesintum degančius drabužius? 4. Kaip tu gelbėtum žmogų, pataikiusį ant “gyvos” elek- triškos vietos? 5. Kaip tu apsieitum atsitikime žiaurių sukrėtimų? 6. Labai šaltoj vietoj, ką tu darytum, kad apsaugot nuo peršalimo? 7. Padėkim, draugui abi rankas sutrintų, ką tu darytum? 8. Kaip tu apsieitum su kuila? 9. Ką tu darytum, kuomet iš žaizdos bėgtų labai kraujas? 10. Kaip tu apsieitum, kuomet nikstele arba išsisuka riešelį? I. Teoretiškas (paprastai, rašytas). Praktiškas. II. Raitseliai: (a) kelis, (b) alkūnė, (c) letena, (d) žandas, (e) ranka žemiau alkūnės. NURODYMAI KVOTĖJUI. 165 12. Aprišimas nulaužtų: (a) koja žemiau kelio, (b) kelio rope, (c) išnarintą apatinę žando pusę. 13. Aprišimas žaizdų: (a) krūtinėj ir sulaužytus šonkaulius, (b) sutrintos rankos kuomet kraujas labai teka, (c) apdegin- tą koją žemiau kelių, (d) išnarinimą šlaunies, (e) didelį įpio- vimą galvos. 14. Nešimas sužeisto: (a) ant rankų, (b) skersą ant pečių, (c) kuomet nulaužta koja, ant neštuvų, (d) ypatą, kuri benešant ant neštuvų apsilpo, (e) “moters sėdynėje.” Nurodymai kvotėjui. Kiek viens kandidatas privalo atsakyt šešis iš teorijos klausi- mus, ne daugiau. Kiekviens kandidatas privalo iliustruoti keturis šiuos klau- simus: 11, 12, 13 ir 14. Dėl pavyzdžio gali būti n(a), I2(b), I3(c), I4(d). Jei vartojimas neštuvų yra reikalingas, kandidatas gali ką iš tarpo mokinių pasišaukti į pagelbą, bet pašauktasis turi kandidato visukame klausyti. Tikras ženklas yra 10 ant kiekvieno klausimo ir 75 nuošim- čiai reikalinga kad pereiti kvotimus. Kvotėjas užsižymės visus pastatytas klausimus ir perstatys teip, kaip pasakyta. Klausimai, kurie kuriam kandidatui prisieis atsakyti, neprivalo būt žinoma patiems kandidatams. Raudonas Kryžius nesuteiks pirmosios pagelbos paliudijimą toms ypatoms, kurios neišlaikys kvotimų. RODYKLE. Akis, 15 rūgštis j, 98 kraujagysle j, 98 raišteliai jų, 23 svetimkūniai į, 91 sužeidimas, 91 kalkės į, 92 plaušos i, 91 Alkaholius, kaipo paakstnitojas, 44 apsvaigimas nuo, 109 užsinuodijimas nuo, 109 Amonija, aromatiški jos spiritai kaipo paakstintojai, 44 Anatomija, 1 Antiseptišk i milteliai, 38 Apalpimas, 108 Apdeginimai, 94 nuo rūgščių, 98 šarmarugščių, 98 elektros, 102 Apikaklė, 4 nusukimas jo, 68 Apoplekcija, no Apsvaigimas, nuo alkoholiaus, 109 Aromatiški spiritai amonijos, 44 Ausis, 15 Bandažai-raišteliai, 24 išnarinimas, 59 sulaužymas, 72 Bendrijos, pirmos pagelbos, 159 Besamonė, 101 Bichloridiškas gyvsidabris, 39 Zlebčiojimo sistema, 14 Diaphagrama, 2 Diegai (gemalai), 75 Dusinimas, 114 Elektra, apdeginimai, 98 sužeidimai, 154 sukrėtimai, 102 Emetika, 45 Expliozijos, gazų, 96 šaudyklinio parako, 96 Fabrikuose sužeidimai, 151 Galva, 2 gyslinis kraujabegis, 8r raištelis, 23 Garų graužimas, 38 Gazų expliozijos, 96 užsinuodijimas, 114 Gerkles kraujabegis, iš, 89 Ginčai, pirma pagelba, 163 Girtuoklystė, 109 Gyslos, 12 {piovimai, 77 Išdraskytos žaizdos, 77 Išsisukimai, 57 pirštų, 60 žandų, 59 pečių, 60 Ištinę gyslos, 88 Kaklas, raištelis, 24 kraujabegis, iš, 82 žaizdos, 82 Kalkės akyj, 92 167 168 RODYKLE. Karštis, sukritimas nuo, m sužeidimai nuo, 94, m, 113 Kaulai, 2 sulaužyti, 61 Kelio, ropės sulaužymas, 67 Ketur-kampis raištelis, 32 Klesos< pirmos pagelbos, 157 Koja, iš gyslų kraujabėgis, 82 raišteliai, 22 Kolodijus, 40 Kraujabėgis, 78 iš galvos, 81 iš kojos, 82 iš kaklo, 82 iš peties, 82 iš nosies, 72 grobų, 71 paprastas, 61 kaukuolės, 71 nugarkaulio, 73 šlaunies, 66 riešelio, 70 iš gyslų, 8, 80 užstabdymas veržtuvu, 83 iš rankos, 82 pažastės, 82 iš letenos, 82 Kraujagyslės, 8 kursai, 9 kraujabėgio nuo, 8, 80 taškai, ant kuriu daroma pris- paudimas, 9, 81 Kraujas, 12 sutirštėjimas, 12 kur rast apie kraujagyslę, 9 apie plonyčius, 12 apie gyslas, 12 Kraujo indeliai, 8 Krūtinė, 2 užgavimai jos, 54 Kuila, 156 Kūnas, 2 Kvėpavimas, 13 nuduotas, 105 Kvėpavimo sistema, 13 Kvotimas, pirmos pagelbos, 164 Mazgas, buožės, 20 Medega, pirmai pagelbai, 19 Mikro-organizmai, 75 Morfiną, užsinuodijimas nuo, J17 Nagai, pašinai po, 91 kasyklose, 145 ant geležkelio, 141 dirbtuvėse, 151 Nelaimės ant geležkelių, 141 sužeidimai, 141 nuo elektros, 154 pabrikuose, 151 išdirbystėj, 139 kasyklose, 145 prie mašinerijų, 151 Nervai, 15 Nervų sistema, 15 Nešėjo lazdelės, 123 Nešimas ligonių, būdas dėl, 121 Neštuvai, 121 Neštuvų, lazdelės, 123 Nosis, kraujabėgis iš, 89 sulaužymas, 72 Nuduotas kvėpavimas, 105 Nugarkaulis, 2 nulaužimas, 73 Nuga- virve, 15 Nulaužimas strėnų, 73 Nulaužimai, sujungti, 64 pirštų, 70 rankųžemiau alkūnės, 69 žandų, 72 kelių ropių, 67 sprando, 68 Nuodai, 101, 118 alkaholiaus, 109 karboliškų rūgščių, 117 gazų, lis morfinos, 117 RODYKLE. 169 opijumo, 117 priežiūra, 119 Nuplikimai, 94 Nutekėjimai, 12 Oda, 17 Organizacija pirmos pagelbos in- strukcijų, 157 Pakeliai, pirmos pagelbos, 37 Raud. Kryžiaus, 33 Pakorimas, 114 Paakstinimai, 44 Paliudijimai, pirmos pagelbos, 164 Paprasti nulaužimai, 61 Patrūkimas, 156 Peršilimas, m Pernešimas sužeisto, 121 ambulansu ar vežimu, 129 kėdėj, 118 ant neštuvų, 121 be neštuvų, 129 Petys, gyslinis kraujabėgis iš, 82 Phyzioiiogija, 1 Pilvas, 2 užgavimai, 54 žaizdos, 90 Pirmos pagelbos bendrijos, 160 paliudijimas, 164 klesos, 157 užganėdijimai, 163 instrukcijų kursai, 161 kvotimai, 164 Pirštų, išsisukimas, 60 nulaužimas jų, 70 sužeidimas nuo, 99, 113 Plaučiai, 13 kraujabėgis iš, 89 Plaušos akyj, 91 odoj, 91 panagėj, 91 Plėstras, 40 Plonplaukiai, 12 Pūliai, 76 Ranka, nulaužimas, 69 kraujatėkis is, 82 smūgis, 22, 31 Rankų raištelis, 23, 24 Raudono kryžiaus paliudijimas, 164 kvotimas, 164 įrankis, 33 pakelis, 33 Raumens, 5 Raišteliai, 19 kaklaraištis, 23 akis, 23 skaičius iš, 8, 29 letena, 22 ketur-kampis, 32 ranka, 23, 24 galva, 23 žandas, 24 kaklas, 24 kočėlas, 25 ypatingumas, 33 špilka, 30 “T,” 33 trikertis, 20 Riešelis, nulaužimas jo, 70 Ringiavimo raišteliai, 25 Rūgštis, apdeginimai nuo, 98 akių, 98 Šalčio užgriebimas, 99 Šaltis, 43 Sąnariai, 5 išnarinimas, 57 Šaudyklėms parako expliozijos, 96 Šarma rūgštis apdeginimas nuo, 98 akių, 92, 98 Saulės užgavimas, m Selvestro metodą, nuduotas kvėpa- vimas, 105 Širdis, 7 Skaičius iš, 8 raištelis, 29 170 RODYKLE. Skeveldos, 40 Skrynia, 2 Šlaunis, gyslinis kraujabėgis iš, 82 sulaužymas, 69 Smegenys, 15 sužeidimai jų, no Šonkauliai, 4 Špilkų raišteliai, 30 sulaužymas jų, 71 Špilkų raišteliai, 30 Strėnos sulaužymas, 73 Sujungti nulaužimai, 64 Sukritimas, 47, 49, 102 Suplėšytos žaizdos, 77 Sušalimas, 113 Suslėgimai, 34 Sutirštėjimas kraujo, 12 Šūvių žaizdos, nuo, 77 Sužeidimai, smegenų, 110 akies, 91 fabrikuose, 151 nuo šalčio, 99, 113 nuo elektros, 98, 102, 148 nuo karščio, 94, iii, 113 kuriuose oda nesti suplėšoma, 52 kuriuose esti suplėšoma oda, 75 nuo vietinių, effektų, kaip ve šalčio, karščio ir elektros, 94 vartojimas jo, 43 kasyklose, 145 dirbtuvėse, 151 Sužeistas, jo pernešimas, 121 Svarbiausi nuodymai išguldymui, 47 instrukcijos, 157 medegos, 19 organizacijos, 157 pakeliai, 37 pakeliai Raud. Kryž., 33 Svetimkūniai akįse, 91 žaizdose, 90 “T” raištelis, 33 Trikampiai sklypeliai, 20 Ugnis, 95 Uždegimas, 76 Užgavimas rankos, 22, 31 Užkrėstos žaizdos, 76 Užsigavimai, 53 išsisukimas, niksterėjimas, nu- laužimai, 52 Užsikrėtimas, pūliai, 76 Užsinuodijimas nuo karbolišku rugščų, 117 Užsinuodijimas nuo degtines, 109 nuo opiumo, 117 Užsmaugimas, 114 Užtroškimas, 114 Veminimas, kaip priversti, 45 Veržtuvai, 41, 83 Vidurių kraujabėgis, 89 Ypatingi raišteliai, 33 pajautos, 15 Žaizdos, 75 nuo kulkų, 77 nuo pradūrimo, 77 pilvo, 90 į plovimas, 77 šūvis, 77 j karpymas, 77 užsikrėtimas, 76 suplėšymas, 77 įsidurimas, 77 pašinai, 91 j plėšimas, 77 apžiūrėjimas, 36, 78 Žiponiniai neštuvai, 122 AMERIKONIŠKO RAUDONOJO KRYŽIAUS PIRMOS PAGELBOS KNYGOS IR ĮRANKIAI. c Amerikoniško Raudonojo Kryžiaus Rankvedis apie Pirmąją Pagelbą ir Palengvinimų koliumnas. Amerikoniško Raudonojo Kryžiaus Sumažintas Rankvedis apie Pirmąją pagelbą. Skiramas ypač išdirbystes darbininkams. Amerikoniško Raudonojo Kryžiaus Sumažintas Rankvedis apie Pirmąją Pagelbą, abelnas leidimas. Amerikoniško Raudonojo Kryžiaus toblyčios. Skiriama moky- muisi apie Pirmąją pagelbą. Amerikoniško Raudonojo Kryžiaus instrukcijų Įtaisa Pirmos Pagelbos. Amerikoniško Raudonojo Kryžiaus Pirmos Pagelbos reikmenos. Amerikoniško Raudonojo Kryžiaus Pirmos Pagelbos skrynele. Skiriama ypač prie išdirbystes. Pirmos pagelbos reikmenos paminėtos tik tos, kurios yra po ranka dabar. Ypatingas pirmos pagelbos reikmenas, kaip nebūk, pagaminame ant pareikalavimo bent kokios firmos ar vienutes ypatos; kreipties reikia prie Pirmos Pagelbos Departmento Raudono Kryžiaus, \Yashington, D.C. Visas knygas, žemlapius ir pirmos pagelbos įrankius galima gauti tame departmente. Knygas ir žemlapius tankiai gali- ma gauti ir pas knygų pardavėjus. Kurios reikmenos pirmos pagelbos jau išsieikvoja, jų vietą galima pamainyt kitom. Visos pirmos pagelbos reikmenos yra pečėčiuotos Raudonojo Kryžiaus pečėčiu, ir jokios kitos reikmenos nėra tikros be to pečėčio. AMERIKONIŠKO RAUDONO KRYŽIAUS RANKVEDIS apie Pirmąją Pagelbą ir Palengvinimo koliumnas. (American Red Cross Text-book and Relief Columns.) Paraše Major Charles Lynch, narys Med. skyriaus S. V. kariūmenėj. Sis rankvedis labai plačiai apkalba pirmąją pagelbą, ir naudingas netik vienutėm y pa tom, bet lygiai ir organizacijom. Šioje mažoje knygelėje, susidedančioje vos iš 250 puslapių, galima atrasti viską, kas liečiasi pirmosios pagelbos ir ką kiekvienas mokinys privalo žinoti. Teipgi yra patarimai kaip suorganizuoti Raud. Kryžiaus Palengvi- nimo koliumnas. Prekė, $1.00. AMERIKONIŠKO RAUDONO KRYŽIAUS SUTRUNPIN- TAS RANKVEDIS apie Pirmąją Pagelbą, skiriamas ypač išdirbystės darbininkams. (American Red Cross abridged text-book on First Aid, industrial edition.) Parašė Major Charles Lynch, narys Med. skyriaus S. V. kariūmenėj ir M. J. Shields, narys Med. skyriaus, S. V. Kariūmenėj. Tai ' yra mažas rankvedėlis, apšnekąs pirmos pagelbos reikalus darbininko, išdirbystės apygardoje. Si knygelė skiriama geležkelio darbininkui, kalnakasiui ir pabrikų ir dirbtuvių darbininkui. Prekė tik 30 c. AMERIKONIŠKO RAUDONO KRYŽIAUS SUTRUNPIN- TAS RANKVEDIS apie pirmą Pagelbą, abelnas leidimas. (American Red Cross abridged Text-book on First Aid. General Edition.) Parašė Major Charles Lynch, narys Med. skyriaus S. V. Kariūmenėj. Si maža knygelė tai sumažinimas didelės knygos to paties autoriaus ir išleista todėl, kad užganė- dinti reikalaujančius mažesnės knygos, už mažą prekę. Kuomet išdirbystei skiriamas išleidimas privalo būt parinktas tos rūšies darbininkams, dėl paprastų darbininkų ši knygelė ypač parengta. Prekė 30 c. ToblyČia II. Raumens. Įvairus raumens yra užvardin ti, todėl ši toblyčia labai paranki mokinimuisi ir mokymui. ToblyČia III. Braižinys sistematiškos cirkuliacijos, trijose spalvose. ToblyČia IV. Nulaužimas ir išnarinimas. AMERIKONIŠKO RAUDONOJO KRYŽIAUS TOBLYČIOS (American Red Cross Charts.) Dėl mokymosi apie pirmąją pagelbą. Yra rankius iš penkių sieninių toblyčių, kiekviena 20-28 colių didumo. Prekė už rankių, užklijuota ant kočėlėlių #2.50. ToblyČia I. Skeletas^ ToblyČia V. Gyslos irspuogai spaudimo, kontroliavime kra- ujatekio. Ši toblyčia atspausta dviese spalvose. Iliustruotas lakštas pasiunčiama kiekvienam atsišaukusiam. AMERIKONIŠKO RAUDONO KRYŽIAUS INSTRUKCIJŲ ĮTAISA. (.American Red Cross Instruction Outfit.) Ši Įtaisa pagaminta dėl mierio instrukcijų. Su ja ir Raudonojo Kryžiaus toblyčioms, mokytojas gali mokyti savo mokinius apie viską, kas tik yra reikalinga, lygiai kaip iš to ir visokias instrukcijas gali suteikti kas link Pirmos Pagelbos sužeistam. Viskas yra sudėta tinkamoj skrynelėj ir susideda iš: Jįž tuzino trikampių raištelių, vieno tuzino suvyniotų raištelių, tinkamos mieros, 4 medžio balanų, 2 S. V. Kariumenės kraujaveržių, 6 Raud. Kryžiaus Pirmos Pagelbos Instrukcijų pakelių, 2 tuzinų dubeltavų špilkų, saugių—didelių. Prekė $3.00. AMERIKONIŠKO RAUDONO KRYŽIAUS PIRMOS PAGELBOS ĮTAISA. (American Red Cross First Aid Outfit.) Ši maža Įtaisa gavo jau labai daug pagirimų nuo geriausių daktarų. Ji susideda iš metališkos skrynelės, kurioje yra gazelių raišteliai su viduryj įsiutu kompresu, trikampio raištelio su metodą atsišaukimo ant jų atspausta, dviejų saugių špilkų ir kortelės su nurodymais. Su ja ir balanos, kurias paprastai bent kur galima gauti be didelio stropumo ir kurio vienos užtenka bent prie kokio ligonio. Skrynelė hermetikališkai užpečėtyta, teip kad reikmenos čystos ir tokioms ir bus. Prekė 25 c. f.o.b. persiuntimas 6 c. AMERIKONIŠKO RAUDONO KRYŽIAUS PIRMOS PA- GELBOS SKRYNELĖ REIKALINGA IŠDIRBYSTĖJ YPAČ. (American Red Cross First Aid Box. Industrial.) Dėl geležkelių kasyklų, pabrikų ir dirbtuvių. Si skrynelė yra tinkama dėl bent kokios išdirbystėj įstaigos. Ji yra plona, lengvute ir susideda iš: Amerikoniško Raudono Kryžiaus Pirmos Pagelbos Įtaisų, 6; Am. Raud. Kryžiaus pirmos pagelbos drabužių, 4; gazelės, sterilizuotos, I masto pakelių, 2; gazinių raištelių, tinkamos mieros, 12; verštuvo, I; karboliškų tepalų, 1; gazelių, pikriškos rūgšties, vieno masto pakeliai, 4; medinių balanų (skeveldų), 4; vatos, J4 masto pakeliai, 2; saugių špilkų, 12; žirklių, 1; žnyplių, I; aromatiškų amonijos spiritų, 2 uncijų bonkelė, 1; popierino puodelio, 1; Raud. Kryžiaus pirmos pagelbos knygelės, 1. Prekė, #6.00 f.o.b. Chicago.